Antradienį Klaipėdos Atgimimo aikštėje buvo paklotos viešbučių lovos ir padengti staliukai - "Paskutinei verslo vakarienei". Aisto Mendeikos nuotr.

Šiandien viešbučių ir restoranų verslu užsiimantys uostamiesčio verslininkai Atgimimo aikštėje surengė „paskutinę verslo vakarienę“, stengdamiesi atkreipti Vyriausybės dėmesį į susiklosčiusią kritinę situacija jų versle – kaip ir kolegos sostinėje bei Kaune. Didžiausio šalies kurorto – Palangos – verslininkai į akciją neįsitraukė. Kodėl, skaitykite ateinančio šeštadienio laikraštyje “Švyturys”. 

Aisto Mendeikos nuotr.

“Dirbame lyg vienu pirštu”

Kovo 16-ąją sukako vieneri metai nuo tos dienos, kai Lietuvoje prasidėjo pirmasis karantinas ir buvo uždarytos maitinimo bei apgyvendinimo įmonės.

„Teoriškai viešbučiai bei restoranai lyg ir veikia. Restoranams gal šiek tiek lengviau, tačiau viešbučiai klientų nesulaukia dėl paprastos priežasties – miestas uždarytas, todėl svečių beveik nėra. Dirbame lyg vienu pirštu. Savo akcija norime atkreipti Vyriausybės dėmesį ir pasakyti, kad labai mažai Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos narių yra sulaukę kokios nors paramos. Manau, kad tikrai didelė dalis įmonių po šio karantino neatsidarys. Kitokios įmonės paramos sulaukia, tačiau asocijuotoms kur kas sunkiau. Parama skiriama, bet uždėtas 100 tūkst. eurų limitas. Pavyzdžiui, didžiausias Klaipėdos viešbutis „Amberton Hotel Group“ per mėnesį tik už šildymą turėjo sumokėti apie 20 tūkst. eurų. Tad kas tas 100 tūkst. eurų, jei yra keli viešbučiai“, – sakė akcijos atstovas Klaipėdoje, „Amberton Hotel Group“ generalinis direktorius Tadas Matjošaitis.

Viešbučių ir restoranų asociacijos surengta akcija pirmiausia atkreipė klaipėdiškių dėmesį. Žmonės rinkosi pažiūrėti į gedulo spalvomis papuoštus staliukus, uždegtas žvakutes bei paklotą viešbučio lovą, nesulaukiančią lankytojų. Ją dengė ir gedulinga juosta su užrašu „Be valstybės paramos miršta viešbučių verslas“.

Aisto Mendeikos nuotr.

Įsitraukė ir kelionių agentūros, gidai

Be viešbučių ir restoranų verslu užsiimančių uostamiesčio verslininkų į akciją įsitraukė ir kelionių agentūrų atstovai, gidai.

„Šiandien lygiai metai, kai negaliu užsiimti savo verslu, kurį labai myliu. Todėl kasdien tenka galvoti apie pragyvenimą, kaip išsiversti. Suprantama, gali sugalvoti dirbti kokius nors kitokius darbus, tačiau skaudu, kai šalies valdžia į mūsų darbą beveik nekreipia dėmesio. Tikriausiai netrukus teks išmesti ir gido pažymėjimą“, – sakė gidė Monika Vasylienė.

Pabendrauti su verslininkais atvykęs Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog galbūt tik uostamiesčio valdžia ir kreipia didesnį dėmesį į viešbučių ir restoranų verslo apverktiną būklę.

„Miesto valdžia priima konkrečius sprendimus, stengdamasi palengvinti šios srities verslininkų padėtį. Kad ir suteikdama nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas. Aš čia esu ne tam, kad kritikuočiau šalies valdžios sprendimus, tačiau, vertinant galiojančius suvaržymus, Klaipėda, Neringa tampa išskirti. Palangoje tokių ribojimų kaip ir nebėra. Kalbant apie viešbučių verslą kyla daug klausimų, tačiau aš neketinu kvestionuoti kai kurių valdžios sprendimų“, – sakė V. Monika Grubliauskas.

Nesutinka su paramos lubomis

“Paskutinę verslo vakarienę” organizavo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) įvairiuose šalies miestuose surengė „Paskutinę verslo vakarinę“. Protestas organizuotas dėl šio apie 5% šalies BVP sudarančio ir 42 000 darbo vietų sukuriančio sektoriaus niekaip nepasiekiančios Vyriausybės paramos ir vienašališkai keičiamų jos sąlygų.

Restoranų ir viešbučių savininkai bei darbuotojai į akciją rinkosi centrinėse Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno aikštėse.

Iki pandemijos Lietuvos apgyvendinimo sektoriaus įmonės į biudžetą kasmet sumokėdavo 41 mln. eurų mokesčių, maitinimo – 129 mln. eurų. Užklupus pandemijai ir priverstinai uždarius viešbučius ir restoranus, Vyriausybės parama šiam sektoriui nesudaro nė ketvirčio kasmet mokėtų mokesčių sumos.

„VMI duomenimis, iš viso dėl pandemijos apgyvendinimo ir maitinimo sektorius neteko 304,3 mln. eurų pajamų per 2020 metus arba 0,8 mln. eurų per dieną. Jei Vyriausybė skubiai neperžiūrės savo sprendimų, nebus panaikintos visiems vienodos neracionalios paramos lubos, o įmonių artimiausiomis savaitėmis nepasieks reali parama, prasidės bankrotai. Taip pasiųsime pražūtingą žinią, kad visai neverta kurti daug darbo vietų ir mokėti mokesčių – ištikus krizei, valdžia į tai vis tiek neatsižvelgs“, – renginyje Vilniuje kalbėjo LVRA vadovė Evalda Šiškauskienė.

Paskutinė verslo vakarienė Klaipėdos Atgimimo aikštėje. Aisto Mendeikos nuotr.

Ji taip pat reikalauja keisti planuojamų subsidijų sąlygą, kad jos tebus mokamos tiems, kieno apyvarta krito 60% ir daugiau. Anot asociacijos vadovės, su Vyriausybe metus laiko derinta nuostata įmonėms, kurių apyvarta krito 50% ir daugiau, skirti ne mažesnę kaip 50% nuo 2019 metais sumokėto GPM dydžio subsidiją.

„Tačiau Vyriausybė kažkodėl nustatė, kad būtinas 60% apyvartos sumažėjimas. Juk ši sąlyga nepalanki restoranams, kurie karantino metu stengėsi bent minimaliai tęsti veiklą ir savo lėšomis išlaikyti darbuotojus. Todėl tie, kurie labiausiai stengėsi išgyventi ir dėl to jų apyvarta krito mažiau, dabar bus baudžiami labiausiai“, – sako LVRA vadovė.

Ji ragina grįžti prie anksčiau siūlytų 50% ir primena, kad Europos Komisijos (EK) komunikatas leidžia šalims skirti pagalbą net įmonėms, kurių apyvarta kritusi vos 30%.

Pagal EK reikalavimus numatyta, kad bent 30% apyvartos netekusioms įmonėms bendros paramos lubos gali siekti 1,8 mln. eurų.

„Verslininkai tuo tikėjo ir visomis išgalėmis stengėsi tęsti veiklą, neatleisti žmonių. Tačiau antrojo karantino metu Vyriausybė vienašališkai priėmė su socialiniais partneriais nederintas ir sunkiai suvokiamas visiems vienodas 100 tūkst. eurų paramos lubas. Tad ar turi išlaikyti 7 tuščius viešbučius, ar vieną kavinukę, dabar galioja tos pačios 100 tūkst. eurų paramos lubos“, – neslėpė nuostabos sektoriaus atstovai.

2019 metais turizmo sektorius šalyje sugeneravo 1,3 mlrd. eurų, jame dirba 1 iš 20 visų šalies dirbančiųjų, 22% – jaunimas. Lietuvos verslo viešbučių užimtumas ir apyvarta per karantiną krito 80%, LVRA maitinimo įstaigų apyvarta – 50 %. Nepaisant to, šis sektorius paramos negauna jau lygiai metus – net ir šildymo sezono metu nekompensuotos šildymo bei komunalinės išlaidos, ką leidžia ir skatina EK komunikatas.

Reikšmingiausia parama – nuomos išlaidų kompensavimas

Pasak akcijos dalyvių, reikšmingiausia ir vienintelė parama, kurią Vyriausybė teikė maitinimo įstaigoms, buvo nuomos išlaidų kompensavimas. Tačiau ir ši gyvybės palaikymo įranga kažkodėl buvo išjungta prieš pat prasidedant sunkiausiam periodui – dar 2020 metų rugpjūčio 31 dieną.

„Kam atsisakyti to, kas puikiai veikė, nenumatant naujų paramos instrumentų? Būtina grįžti prie šios kompensacijos – jos nebuvimas jau artimiausiais mėnesiais lems dešimčių maitinimo įmonių bankrotus ir tūkstančius naujų bedarbių, nes dabartinės subsidijos nė iš tolo nepadengs visų nuomos ir komunalinių išlaidų“, – renginyje sakė LVRA viceprezidentas Gediminas Balnis.

Taip pat būtina rasti lėšų ir nenutraukti subsidijų į darbą iš prastovų grįžtantiems restoranų ir viešbučių darbuotojams – kol klientų srautai bent pradės panašėti į priešpandeminį lygį. Tam būtina darbo užmokesčio subsidijas pratęsti iki metų galo.

„Vyriausybė nuo šios problemos nepabėgs. Jei neras pinigų paramai ir subsidijoms grįžtantiems į darbą, teks spręsti gerokai skausmingesnes problemas dėl masinių bankrotų, nesugrąžintų atidėtų mokesčių, paskolų „Invegai“, išmokų bedarbiams. Jau dabar skaičiuojama, kad nesiėmus priemonių, artimiausiais mėnesiais sektorius sugeneruos apie 2 tūkst. naujų bedarbių. Reikia susitelkti ir sulaukti momento, kai lankytojų srautai sugrįš dėl įsibėgėjančios vakcinacijos“, – teigė G. Balnis.

Pasak LVRA vadovės, sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 9144 darbo neturintys asmenys, kurių paskutinė darbovietė – apgyvendinimo ar maitinimo įstaigos. Per metus darbo neturinčių asmenų iš šio sektoriaus padvigubėjo, vidutiniškai kas antras buvo jaunuolis iki 29 metų, o moterys sudarė net 80,7% šio sektoriaus bedarbių.

 34,419 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes