Facebook "Ciniškas chirurgas" nuotr.
Biški toks sudėtingesnis tekstukas gavosi, apie visokius tromb-X. Pabandžiau paprasčiau pateikti, bet ne visada įmanoma mediciną nuleisti iki vidurinės mokyklos lygio. Skanaus!
Taip taip, Europos vaistų agentūra (EVA arba EMA – European Medicines Agency) pranešė, kad galima toliau skiepytis nuo COVID-19. Visą pagrindinę informaciją jau perspausdino visi – tiek didesni, tiek mažesni portalai, laikraščiai, įtakotukai ir įtakotukės. Jei taip visai apibendrinant, tai vakcinos, o konkrečiai – AstraZeneca Oxford vektorinė COVID-19 vakcina, neturi įtakos trombembolinėms komplikacijoms, nes tromboembolijų dažnis paskiepytų žmonių grupėje net mažesnis nei bendroje populiacijoje. Taip išeitų, kad vakcina vos nesaugo nuo tromboembolijų. Čia jau būtų galima ir pabaigti, visi skirstomės po savo trobas, iššaunam šampę ir laukiam savo čipo.
Bet aš, jums leidus, dar pašaldysiu butelį.
Pirmiausia noriu, kad susipažintume su terminais.
𝐓𝐫𝐨𝐦𝐛𝐚𝐬 – susidaręs kraujo krešulys kraujagyslės spindyje ir paprastai ją užkišantis. Jei trombas senas, gali būti aptekantis ar rekanalizuotas.
𝐊𝐫𝐞𝐬̌𝐮𝐥𝐲𝐬 – sudarytas iš fibrino gijų, kuris kaip voratinklis sugaudo debesį kraujyje cirkuliuojančių ląstelių – eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių, pernešančių deguonį) bei trombocitų. Susiformuoja toks savotiškas skysčiams atsparus Gore-tex audinys, kurio pagrindinis tikslas – sustabdyti kraujavimą.
Priklausomai nuo kraujagyslės, kurioje susiformuoja trombas, skiriasi ir jo sukeliamų šunybių mastas. Beveik visais atvejais trombo susiformavimas venoje yra geriau nei arterijoje. Trombų gali susiformuoti visur: jei trombuojasi kojos paviršinės venos, galime stebėti kietus melsvus guzus blauzdos paviršiuje; gali trombuotis hemorojiniai mazgai, tuomet visada geriau stovėti nei prisėsti; jei trombas susiformuoja giliosiojoje kojos ar rankos venoje, galūnė patinsta dėl sutrikusio kraujo 𝐧𝐮𝐭𝐞𝐤𝐞̇𝐣𝐢𝐦𝐨 ir t.t.
Jei trombas susidaro arterijoje, sutrinka kraujo 𝐩𝐫𝐢𝐭𝐞𝐤𝐞̇𝐣𝐢𝐦𝐚𝐬. Turime išemiją, audinių deguonies badą, kitaip vadinamą infarktu. Uždelsus, dėl deguonies stygiaus audiniai žūsta, sukeldami negrįžtamus pakitimus. Kuo arterija stambesnė, tuo išemijos zona didesnė, skausmai stipresni, pasekmės rimtesnės. Paprastai trombai formuojasi jau pažeistose kraujagyslėse, jose kraujas teka labai lėtai (venų išsiplėtimas), arba kurių spindis susiaurintas, pvz., dėl aterosklerotinių plokštelių. Aterosklerotinės plokštės, kaip kalkių nuosėdos ant čiaupo, srovė vis silpnėja, silpnėja, kol tampa panaši į piliečio, turinčio rimtų prostatos problemų šlapinimąsi. Štai tokiose kraujagyslėse ir formuojasi trombai.
𝐓𝐫𝐨𝐦𝐛𝐨𝐞𝐦𝐛𝐨𝐥𝐢𝐣𝐚 – būklė, kai kažkur kitur susiformavęs trombo gabalėlis (𝐞𝐦𝐛𝐨𝐥𝐚𝐬) atskyla ir migruoja į toliau esančią kraujagyslę, kaip jauniausioji šeimos atžala į Peterborough laimės ieškoti. Klasikinis pavyzdys yra, kojos giliosiose venose susidaręs trombas, kurio embolas susikrovęs lagaminą iškeliauja link plaučių. Apatinės tuščiosios venos greitkeliu jis patenka į dešinįjį prieširdį, tada į dešinįjį skilvelį, o iš čia išspjaunamas į plaučių arteriją, kurios besišakodamos vis smulkėja (Žr. Žmogaus anatomija. Didysis ir mažasis kraujo apytakos ratai). Kuo trombas didesnis, tuo stambesnėje kraujagyslėje jis strigs užkimšdamas spindį. Širdis nebegali prastumti kraujo į plaučius, kraujas neįsotinamas deguonimi. Fone skamba F. Šopeno sonata fortepijonui Nr. 2, opusas #35.
Jei žmogus turi širdies ritmo sutrikimą (lėtinį prieširdžių virpėjimą) ir nusprendė, kad “nafig ta (c)hemija“, todėl kraują skystinančių vaistų nevartoja, tai jam trombai gali susidaryti ir kairiajame prieširdyje (dažniausiai prieširdžio ausytėje). Tuomet susitraukdama širdis tą konkolą per kairįjį skilvelį išmeta į didįjį kraujo apytakos ratą ir trombas arterijomis gali nukeliauti bet kur. Jei į smegenų kraujagysles, tai bus insultas, jei į širdį maitinančias kraujagysles – bus infarkas, jei į žarnyno kraujagysles – žarnų infarktas, jei į koją ar ranką – galūnės išemija, o neatstačius praeinamumo – ir gangrena.
Žiauriai daug teksto tik tam, kad pasakyčiau, jog EVA nerado jokio ryšio su va tokiomis būklėmis, kurioms šiaip teoriškai gal galėtų turėti įtakos vakcina ar imuninis atsakas.
Ar jau viskas?
Norėtumėt 😃
EVA negali paneigti, nors priežastinio ryšio ir nenustatyta, kad vakcinos nėra susijusios su itin retomis būklėmis, tokiomis kaip diseminuota intravaskulinė koaguliopatija (DIK) ir smegenų veninio sinuso trombozė (SVST). Paskiepijus 20 milijonų žmonių gauti 7 pranešimai apie DIK ir 18 – apie SVST. Atvejų tiesiog per mažai tam, kad būtų atlikta kažkokią gilesnė analizė.
𝐓𝐫𝐨𝐦𝐛𝐨𝐜𝐢𝐭𝐨𝐩𝐞𝐧𝐢𝐣𝐚 – būklė, kai sumažėja kraujo plokštelių (trombocitų), dalyvaujančių krešėjime.
𝐃𝐈𝐊 – diseminuota intravaskulinė koaguliopatija. Tai yra paradoksalus krešėjimo sutrikimas, kai dėl masyvaus kraujavimo ar daugybinių trombų formavimosi tiesiog išnaudojami visi krešėjime dalyvaujantys resursai ir dėl to kraujas nebekreša visai. Paprastai šis fenomenas stebimas labai sunkiai sergantiems pacientams po didelių traumų, esant sunkiam sepsiui ar išplitusiam onkologiniam procesui. Tai gyvybei pavojinga būklė.
𝐒𝐕𝐒𝐓 – smegenų veninio sinuso trombozė. Itin reta, 2-5 atvejai iš milijono per metus (būti nutrenktam žaibo rizika yra maždaug 1 iš 300 000). Tai būklė, kai smegenų venose susiformuoja trombai. Dažniausiai pasitaiko jaunoms moterims. Siejama su hormoniniu fonu, stebimas ryšys su nėštumu ir peroralinių kontraceptikų vartojimu. Kaip tai galėtų būti susiję su vakcina, aš dar nežinau 🤷🏻‍♂
Tai kokias išvadas galime pasidaryti?
Kaip dr. M. Strioga spaudos konferencijoje ir sakė, galime tik pasidžiaugti, kad net ir nesant įrodymų, o tik menkiausiems įtarimams, tikrinamos įvairios versijos, viskas perkratoma ir peržiūrima iš naujo. Skaidrumas FIRST!
Žinutė į namus, einantiems skiepytis:
1️⃣ Vakcinos nauda stipriai viršija galimą riziką, įskaitant ir tai, kad sergant COVID-19 krešumo sutrikimai yra ženkliai dažnesni;
2️⃣ Vakcina nėra susijusi su trombembolinėmis komplikacijomis;
3️⃣ Buvo nustatyti keletas labai retų krešėjimo sutrikimų, dažniausiai moterims iki 55 metų amžiaus.
4️⃣ Ir svarbiausia, ką turėtų rėkti visi portalai ir antraštės, jei po vakcinos:
⭕ jaučiate oro trūkumą;
⭕ atsirado skausmas krūtinėje arba skrandžio srityje;
⭕ stebite rankos tinimą arba jaučiate, kad ji vėsesnė;
⭕ vargina stiprus galvos skausmas arba matote kaip per miglą;
⭕ yra nesustojantis kraujavimą;
⭕ jei stebite daugybinius mažus kraujo išsiliejimus, sutrūkinėjusius kapiliarus ar mėlynes po oda;
Prašau‼️ kreipkitės į medikus ir pasakykite, kad esate po skiepo.
Va dabar tai jau tikrai viskas.
Facebook “Ciniškas chirurgas”
Įrašus šiame puslapyje skelbia abdominalinės chirurgijos gydytojas Edgaras Kulikauskas.

 62,307 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes