Nuotraukoje – 1975-ųjų balandžio 19-oji, po šypsenomis slepianti skausmingąją istorijos pusę

“Nuotrauka iš praeities – 1975-ųjų balandžio 19 dienos. Visi atrodo linksmai nusiteikę pavasarinei talkai, tarp geros nuotaikos talkininkų ir mano senelis. Turbūt atpažįstate pastato kampą, prie kurio stovi kretingiškiai. Tai – Šv. Antano rūmai, už nugaros taip pat Vilniaus gatvė ir pastatėlis, kuris ir dabar tebestovi su iškaba apie televizorių remontą .Deja, nuotrauka, nors ir linksma, slepia ir liūdnąją pusę. Senelis pasakojo, kad būtent per tą talką jam iš aukštesnių valdininkų atėjo nurodymas elektriniu grąžtu suskaldyti Kretingos Lurdo altorių bei juo atsikratyti. Senelis apsimetė nemokąs elgtis su grąžtu ir pripasakojo, kad bijo atsakomybės sulaužyti įrangą. Gaila, bet tai altoriaus neišgelbėjo. Pasak senelio, kažkas surado porą vyrukų, kurie už degtinės butelį Lurdo altorių sudaužė į gabalus…

Altorius taip ir nebuvo atkurtas, bet, laimei, pasikeitus santvarkoms, pati grota buvo sutvarkyta ir yra mielai lankoma tiek kretingiškių, tiek miesto svečių.

O Kretingos Lurdo istorija prasidėjo 1933-aisiais. Tais metais buvo minimas 75-asis Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Lurdo grotoje Prancūzijoje jubiliejus. Ta proga Kretingos pranciškonai, vedini vienuolyno vadovo Augustino Dirvelės, nusprendė mieste statyti Prancūzijos Lurdo grotos atitikmenį. Prancūziškoji grota susiformavo iš uolų. Kretingoje, žinia, tokių dalykų nėra. Tačiau slėnyje šalia Pastauninko (Dopulčio) upelio lietuviškasis Lurdas buvo suformuotas iš lauko akmenų. O šie likę nuo nugriauto vienuolyno bravoro.

Pasakojama, kad į šalia Kretingos Lurdo trykštantį šaltinį buvo įpiltas iš Prancūzijos Lurdo parvežtas šventas vanduo, grota papuošta Prancūzijoje gamintomis Mergelės Marijos ir šv. Bernadetos (šiai mergaitei Marija ir pasirodžiusi) skulptūromis.

Aukščiau minėtas altorius buvo balto marmuro.

Kretingos Lurdą tų pačių metų rugpjūčio 2 d. pašventino Telšių vyskupas. Iškilmės truko net dvi dienas. Per jas naująją grotą aplankė net 25 tūkstančiai maldininkų – sako, net specialūs papildomi traukinių maršrutai buvo organizuojami.

Deja, karo metais Kretingos Lurdo vieta tapo kančių vieta, kuri buvo dar ir išniekinta – sudaužytas altorius, grota pripilta žemių. Pora kretingiškių pasakojo, kad sovietmečiu dar būdavo galima įlįsti į tunelį, vedusį grotos gilumon – anot pasakotojų, tai galėjusi būti slaptojo vienuolyno tunelio atkarpa. O gal tai tik viena iš vadinamų miesto legendų. Bet juk paslaptys visad žavios.

Beje, ar žinojote, kad erdvė priešais lurdą vadinama Marijos aikšte? Man asmeniškai teko garbė ten atsiimti mokyklos baigimo atestatą 2003 metais “.

Kretingos Lurdas – valstybės saugoma kultūros vertybė. Priklauso Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių kompleksui.

Kretingos Lurdas yra vienas įspūdingiausių Lietuvos Lurdų, tai ne tik miesto istorijos, religinės kultūros, architektūros paveldo, kraštovaizdžio dalis, bet ir vienas svarbiausių Kretingos simbolių.