Minint ugniagesių sergėtojo Šv. Florijono dieną, buvo pagerbti Kretingos rajono ugniagesiai.
Už sąžiningą ilgametį ir atsakingą darbą padėkos raštai buvo įteikti karteniškiui Pranui Viršilui, baubliškiui Mariui Gadeikiui, darbėniškiui Sigitui Grinevičiui, Salantų ugniagesiui Bernadetui Mačerniui, Savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininkui Nerijui Cipariui, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyresniajam specialistui Linui Pušinskiui (pastarasis išsiskyrė sumanumu ir operatyvumu, standant naftos teršalų plitimą Salantuose) ir Kretingos priešgaisrinės tarnybos gelbėjimo viršininkui Eugenijui Bertašiui.
Kas yra Šventasis Florijonas?
Ugniagesių globėjo Šv. Florijono diena Lietuvoje buvo minima iki II-ojo pasaulinio karo. Atkūrus nepriklausomybę, ši diena, gegužės 4-oji, tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente.
Šv. Florijonas, gyvenęs prieš daugiau nei pusantro tūkstančio metų (mirė apie 304 metus) – katalikų šventasis, buvęs romėnų karys, kuris gyveno Manteme. Pasakojama, kad sužinojęs apie Akvilino Dioklecijano persekiojimų metu Lince suimtus 40 krikščionių, Florijonas norėjo pasiaukoti prisiimdamas jų likimą. Tačiau prieš įžengdamas į miestą sutiko kelis karius, kuriems pasisakė esąs krikščionis ir buvo suimtas bei nuvestas pas jų vadą, kuris nuteisė jį mirti. Florijonas buvo nuplaktas ir, pririšus jam prie kaklo akmenį, paskandintas Enso upėje, Austrijoje.
Nuosprendis buvo įvykdytas 304 m. gegužės 4 d. Jo kūną vėliau rado ir palaidojo moteris vardu Valerija.
Šv. Florijonas laikomas susijusių su ugnimi profesijų globėju – ugniagesių, kepėjų, kalvių, metalurgų, kaminkrėčių. Taip pat buvo paskelbtas Aukštutinės Austrijos, kurioje gimė, bei Lenkijos Karalystės, kur atsidūrė jo palaikai, globėju. Šv. Florijono diena tradiciškai minima pagal Katalikų bažnyčios kalendorių gegužės 4 d., pagal stačiatikių – gegužės 17 d.
Krikščioniškoje ikonografijoje Florijonas vaizduojamas kaip šarvuotas riteris su ietimi, iš kubilo liejąs vandenį ant liepsnos.
Per pirmąsias dvi gegužės savaites rajone – 5 gaisrai:
3 d. – Padvariuose ir Klibių kaime tarp Salantų g. ir geležinkelio šlaito išdegė apie 45 a žolės.
6 d. – Kretingoje, Grafų Tiškevičių g. daugiabučiame name apdegė balkonas dėl neatsargaus žmogaus elgesio. Gaisras kilo dėl vėjo gūsio nupūstos pagalvėlės ant įkaitinto elektrinio angliukų šildytuvo.
12 d. – Parąžės kaime Uosių g. degė 3 lauko pavėsinės. Įvykis tiriamas. Tą pačią dieną Nasrėnuose Motiejaus Valančiaus g. degė ūkinis pastatas. Gaisras kilo nuo kietu kuru kūrenamos rūkyklos, kuri buvo pastatyta arčiau nei 6 m atstumu nuo medinio ūkinio pastato. Vėjo gūsis nupūtė įkaitusią žariją prie medinės pastato sienos, dėl ko ji ir užsidegė.
36,826 peržiūrų (-a)