Gegužės 19-ąją Kretingos policijos komisariato pareigūnai sulaukė pranešimo, kad Pastauninko parke užpultas trylikametis berniukas, iš kurio pavogtas 150 eurų įvertintas kalnų dviratis. Dėl šio įvyko ūžė ir socialiniai tinklai.

Užpuolikų buvo apie dešimt
Kitą dieną pareigūnai jau nustatė kelis įtariamuosius.
„Berniuko užpuolimas ir dviračio vagystė tikrai nebus „amžiaus nusikaltimas“, kuris liks neišaiškintas. Jau turime kelias įtariamųjų nuotraukas. Labai padėjo vaizdo kameros. Dabar pareigūnai aiškinasi asmenybes ir ieško kitų nusikaltime dalyvavusių asmenų“, – ketvirtadienį „Švyturiui“ sakė Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.
Vakar policijos pareigūnai jau turėjo daugiau informacijos. Pasak A.Pužausko, konflikte dalyvavo apie 10 jaunuolių, iš kurių aktyviausiam ir vyriausiam – tik 15 metų. Beje, pagrindinė konflikto priežastis buvo ne dviratis, bet pinigai.
„Kiek pavyko išsiaiškinti, iš nukentėjusiojo buvo atimti pinigai, o dviratis numestas į krūmus. Jis ten pragulėjo visą naktį, tačiau ryte jo jau nebebuvo. Tačiau kol kas ir pats nukentėjusysis tiksliai nepasakė, kas iš jo buvo atimta. Jaunuoliai iš skirtingų miesto pakraščių. Sako, kad ne visų draugų ir pavardes žino. Kitaip tariant, „Tvin Pyksas“, aiškintis visas aplinkybes teks ilgai. Pačiame įvykyje aktyviausiai dalyvavo vienas ar du vaikai, o kiti tik žiopsojo“, – sakė A.Pužauskas.

Tėvai pasigenda policijos
Po socialiniuose tinkluose paskelbtos informacijos apie berniuko užpuolimą bei dviračio vagystę, komentatoriai suskubo išsakyti savo nuomones apie saugumą Pastauninko parke. Akivaizdu, kad jo trūksta, ypač vakarais.
„Sutvarkytos aikštelės vaikų žaidimo, parkas, rampa… Bet kas vyksta tame parke Kretingos policija nekontroliuoja visiškai. Kiek tėvų jau skundžiasi ir rašo postus apie nuskriaustus vaikus, apie siūlomas nelegalias medžiagas. Ir nieko. Prie tokių „skate“ parko vietų, vaikų žaidimo aikštelių ir kameros turėtų būti“, – rašoma viename komentare.
„Vaikštau parke kasdien, nesu mačiusi policijos, policija pravažiuoja tik Maironio g. Būdavo vaikšiodavo šauliai,bet ir tie dingo… O tie siautėjantys paaugliai baisu, ko tik nedaro, kaip elgias… Moteriai juos sutramdyti nėra jokių šansų, gali ir peilį išsitraukti. Jokiu būdu tėvai negali išleisti vaikų be priežiūros parkan vakare, nors jų, būna, praeina ir dienos metu“, – socialiniuose tinkluose skundžiasi kita kretingiškė.

Padėjo vaizdo kameros
„Nuolat parke patruliuoti policijos pareigūnams neįmanoma, tačiau vaizdo stebėjimo kameros labai padeda. Būten parke įrengtų kamerų dėka pavyko nustatyti įtariamuosius. Kalbėjomės su Savivaldybės administracija dėl papildomų kamerų įrengimo. Ypač tokiose vietose, kur dažniau susirenka jaunimas. Kameros ne tik suteikia daugiau galimybių apsaugoti viuomenę nuo chuliganiškų veiksmų, bet ir padeda saugoti parko inventorių“, – teigė A. Pužauskas.

Sonata Vizgaudienė.

Komentuoja Kretingos švietimo centro psichologė Sonata Vizgaudienė: į konkrečią šią situaciją nesu įsigilinusi, tad yra daug klausimų, ar vaikai buvo pažįstami, ir pan. Kadangi klausiate apie karantino įtaką vaikų ir paauglių elgesiui, nemanau, kad dėl karantino žmonės sužvėrėja. Jei žmogus yra jautrus, turi stiprias aukštas vertybes, karantinas iš jo šito negalėtų išmušti.
O tėvai visada geriau vertina savo vaikus, nes žvelgia į juos mylinčiomis akimis. Dažnai nepastebi juose ir agresyvumo arba, jei pastebi, galvoja, kad tai praeis. Aišku, tėvai dažnai deda pastangas užkirsti negatyviam elgesiui, bet ne visada tai pavyksta.
Tėvai visada tikisi, kad jo vaikas elgsis teisingai. Tačiau ne visada netinkimam elgesiui įtakos turi ir auklėjimas. Tai gali lemti ir charakterio ypatumai, bendraamžių įtaka. Galbūt visi šie vaikai, būdami po vieną, nieko panašaus nebūtų padarę. O kai paaugliai būriuojasi, jie paskatina vieni kitus. Neretai paskui ir patys apgailestauja dėl tokio savo elgesio, kurį iššaukė paaugliškas impulsyvumas.
Kaip į šią situaciją reaguoti šių vaikų tėvams? Svarbu, kad vaikuose išiliejusi agresija nepakurstytų agresijos ir tėvuose. Tada burbulas tęstųsi. Pirmiausia svarbu sėstis ir kalbėtis. Neieškoti kaltų, kas tave įkalbino ir pan. Neperkelti vaiko atsakomybės ant kitų. Klauskite, kas įvyko? Kaip tai įvyko? Vaikui būtina pasakyti, kad jeigu tu čia dalyvavai, vadinasi, tame yra ir tavo kaltė. Tačiau verta paklausti vaiko, ko tu išmokai iš šios situacijos? Jeigu ateityje nutiktų kažkas panašaus, kaip elgtumeisi? Svarbiausia kalbėti kuo ramiau, bandant jį suprasti, vengti pykčio ir siekio žūtbūt vaiką nubausti.

 15,049 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes