Naujas gelbėjimo ratas jau įtvirtintas prie Kretingos dvaro tvenkinio. Aisto Mendeikos nuotr.

Nors Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje oficialiai įteisintų paplūdimių nėra, seniūnijas, kuriose yra gyventojų pamėgti vandens telkiniai, Savivaldybė ragina pasirūpinti ne tik šiukšlių surinkimu, bet ir poilsiautojų saugumu maudantis – matomose vietose pakabinti gelbėjimo ratus.
Jų turi du – pernai įsigijo už maždaug 800 eurų. Gelbėjimo ratai pirkti iš Savivaldybės biudžeto lėšų, įgyvendinant Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojų inicijuotą projektą.
„Iš tiesų pats ratas nėra toks brangus, jo vertė – gal 50-60 eurų, – „Švyturiui“ aiškino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. – Tačiau ratui reikalingas nerūdijantis stovas, gelbėjimo virvė, tad visas bendras komplektas ir sudaro apie 400 eurų“.
E. Bertašius atkreipė dėmesį, kad vieas gelbėjimo ratas buvo naudojamas Kretingoje prie pirmojo dvaro tvenkinio. „Bet kadangi neturėjo stacionaraus įrenginio, tas ratas ir mėtydavosi“, – sakė viršininkas.
Ratus tarnyba įsigijo praėjusių metų pabaigoje, tad šis maudymosi sezonas – pirmasis, kai jie bus naudojami.
Naujieji gelbėjimo ratai specialiuose stovuose pakabinti prie Kretingos dvaro parko pirmojo tvenkinio ir prie Kašučių ežero Darbėnuose. Šie tvenkiniai pasirinkti dėl didelio juose besimaudančiųjų skaičiaus.
„O Kašučių ežeras, be to, yra ir atokesnis. Taigi, belaukiant gelbėjimo pajėgų žmogui bus padės gelbėjimo ratas“, – aiškino ugniagesių vadovas.
Sezono pradžia – birželio 1-ąją
Oficialiai maudymosi sezonas prasideda birželio 1-ąją ir baigiasi rugpjūčio 15-ąją. Iki jo pradžios seniūnijos, kurių teritorijose yra maudytis tinkami vandens telkiniai, turi sutvarkyti aplinką, priėjimus prie maudyklų, pasirūpinti šiukšlių išvežimu, įrengti informacinius stendus, informuoti gyventojus apie atliktus vandens kokybės tyrimus. Kaip joms sekasi tvarkytis, šią savaitę tikrins Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.
Iki šiol vandens kokybės biologiniai tyrimai buvo atliekami Kretingos dvaro parko pirmajame tvenkinyje, Salanto upėje prie užtvankos, Juodupėnų tvenkinyje, Kašučių ežere, Padvarių tvenkinyje ties Kurmaičių kaimu bei Darbėnų tvenkinyje.
Atsižvelgiant į gyventojų bendruomenių prašymus, šiemet taip pat bus tikrinama ir Vydmantų bei Klibių tvenkinių vandens kokybė.
„Seniūnijų darbuotojai būtinai turi informaciniuose stenduose apskelbti taisykles, kuriose nustatyta, kaip reikia saugiai elgtis prie vandens telkinių. Taip pat ir kitokiais būdais apie tai informuoti gyventojus“, – sakė Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė.
Nuo praėjusios vasaros seniūnijos įpareigotos prie vandens telkinių poilsiaujantiems gyventojams suteikti galimybę pasinaudoti dezinfekciniu skysčiu. Jų talpos kabinamos prie tualetų bei kitose labiau lankomose vietose.
„Pastebėjome, jog didelio dezinfekcinio skysčio poreikio nėra. Žmonės poilsiauja prie vandens, todėl nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu nėra sudėtinga. Be to, sudėtinga juos prižiūrėti“, – sakė R.Beniušienė.
Pernai nuskendo 3 žmonės
Šiemet planuojama įrengti dar 2 informacinius stendus Klibiuose ir Vydmantuose, kur įrenginėjamas paplūdimys. Keturi tokie stendai yra prie Kretingos dvaro pirmojo tvenkinio, prie Kašučių tvenkinio Darbėnuose, Kurmaičiuose ir prie Darbėnų centrinio tvenkinio.
„Tokių stendų pagrindinis tikslas – nurodytas tvenkinio adresas, nes būna, kad žmogus iškviečia gelbėtojus, o paprašytas nurodyti, kur skęsta žmogus, sako: „Čia, tvenkinyje“. O kur tas tvenkinys ir nesugeba atsakyti. Kol išsiaiškiname adresą, prarandama svarbaus laiko“, – „Švyturiui“ aiškino E. Bertašius.
Iš viso Kretingos mieste ir rajone yra 9 tvenkiniai, kuriuose maudomasi.
Pernai rajone nuskendo 3 žmonės. Visos nelaimės įvyko ne maudyklose.
„Viena iš didžiausių rizikų nuskęsti ir yra maudymasis atokiose vietose, vienam“, – perspėjo E. Bertašius.

Kaip elgtis prie vandens telkinių
• Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose: geriau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai.
• Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
• Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
• Nesimaudykite tamsiu paros metu.
• Neplaukite už plūdurų ar kitaip pažymėtų maudymosi vietos ribų.
• Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus.
• Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apsiversti.
• Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų. Nepulkite į šaltą vandenį įkaitę saulėje, pirtyje ar saunoje, nes tai gali sukelti raumenų mėšlungį arba širdies paralyžių.
• Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
• Naudokitės gelbėjimosi liemene, ypač kartu su vaikais ar prastais plaukikais.
• Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas telefonu 112. Tada apsidairykite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo arba parankinės priemonės (gelbėjimo rato, valties, čiužinio ir kt.), kuria naudojantis būtų galima padėti skęstančiajam. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
• Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
• Negadinkite ar kitaip nenaikinkite informacinių ir kitų ženklų prie vandens telkinių.
• Maudykitės tik gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama.

 11,200 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes