Kretingos rajono Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenė vis įsigudrina pralįsti pro karantino adatos skylutę ir savo tarptautinį Erasmus + projektą „Kaip išgyventi gamtoje“ (How to survive in nature) tęsti kaip įmanoma „gyviau“: ir Reiskių tyras praėjusį birželį, vos atšaukus karantiną, ir žygis pėsčiomis iš Šventosios į Palangą pajūriu dar nespėjus paskelbti antro karantino, ir dabar – vos pralaisvėjus ilgalaikiams suvaržymams – dviračių žygis.
Kad išgyventų gamtoje
Ir viskas skirta tam, kad jaunimas mokytųsi pažinti gamtą, susidraugauti su ja, gyventi su ja darnoje ir… išgyventi joje.
Nedaug kas žino, koks smagus maršrutas – Kartena – Martynaičiai – Dauginčiai – Vėlaičiai – Kartena. Nei daug, nei mažai – apie 15 km. Ir kieno gi galvoje braido tokios pašėlusios mintys – minti pedalus takais takeliais? Išduosiu paslaptį – kūno kultūros mokytojo Mariaus Meškausko. O jei tos mintys susišūkauja su visos 7 klasės ir jų auklėtojos pamąstymais, tikrai materializuosis.
Paprastai matuoti tuos 15 km neišeina – reikia prisigalvoti užduočių. Juolab, kad šis projektas vis dar vykdomas „ant pasiutimo“ visoms pandemijoms.
Svarbiausia – susidraugauti su gamta
O išlikti gali padėti tik gamtos pažinimas ir draugystė su ja: kokios žolelės gydo, iš kokių galima išvirti arbatą; kur jos auga ir kur jų ieškoti; kaip sukurti laužą be degaus skysčio; iš ko ir kaip surišti trikojį puodui pakabinti; kokie medžiai mus supa, kaip juos panaudoti ar, atvirkščiai, šiukštu, neliesti. O apie visa tai dar papasakoti angliškai!
Vaikai sužinojo, laužas kraunamas tokiu principu: pirma – pačios smulkiausios šakelės (tinka ir sausa žolė), tada – vis stambesnės. O trikojį puodui pakabinti geriausia rišti iš žalių pagalių. Tam tinkamiausias – lazdynas, bet iš esmės vien todėl, kad jis – vienas iš nedaugelio, kurį galima nusikirsti.
Gamtoje labai praverčia ir eglės šakos: apatinės sausos – laužui įkurti, o žalios su spygliukais – guoliui paminkštinti ir pašiltinti, nakvojant miške.
Ir pasportavo, ir pabendravo
Iš tiesų septintokai būtų apsisukę per kokias 3 val., bet auklėtoja tai „fotkina“, tai padūsta prieš kalniuką, tai vėl ką liepia surasti – viena gaišatis… Bet… o kur skubėti? Oras tinkamas, kompanija puiki, o karantinas „užkniso“ su savo izoliacijomis…
Taigi, nepametė septintokai nei auklėtojos, nei mokytojo Mariaus, tik pasportavo, pabendravo, pasisėmė išminties iš gamtos lobių skrynios.
Ir planai jau nauji braido galvose – baidarės, Birštonas, naktinis žygis… Ir vis nesibaigiantis mokymasis sugyventi su gamta ir išgyventi joje …
Dėkinga nepamesta auklėtoja, projekto koordinatorė Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro mokytoja
Jūratė Lisauskienė
126,069 peržiūrų (-a)