Krikščionys vis dažniau darbe ir visuomeninėje veikloje patiria mobingą ar psichologinį spaudimą, įsigali savicenzūra (baimė kalbėti), verčiami tylėti arba elgtis prieš savo sąžinę ir tikėjimą. Tokia visuomenėje įsigalinti situacija – krikščionofobija – paskatino krikščionis burtis į profesinę sąjungą.
Šių metų liepos 2 dieną įvyko steigiamasis Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta steigimo deklaracija, įstatai, išrinkta taryba ir pirmininkas.
Tarybos nariais tapo dr. Vilma Popovienė, kuri taip pat buvo išrinkta ir tarybos pirmininke, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Gailius Raškinis, doc. dr. Lina Šulcienė, doc. dr. Tomas Berkmanas, doc. dr. Vincentas Vobolevičius, dr. Vygantas Malinauskas, Eimantas Gudas.
Profesinės sąjungos pirmininku taryba išrinko Audrių Globį.
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos dvasiniu vadovu tapo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
Kunigas Algirdas Toliatas tapo profesinės sąjungos dvasiniu palydėtoju.
Įvairių profesijų krikščionys vis dažniau savo darbe susiduria su įvairialypiu spaudimu (diskriminacija, mobingu, psichologiniu spaudimu, atleidimais iš darbo ir t.t.), verčiami tylėti arba elgtis prieš savo sąžinę ir tikėjimą.
Kaip rodo gausūs pavyzdžiai užsienio valstybėse, dėl sparčiai įsivyraujančių ideologijų auga krikščionofobija, o tai lemia grėsmę, kad krikščionys nebegali laisvai vadovautis savo tikėjimu arba dirbti profesijose (pvz., gydytojų, mokytojų, dėstytojų ir kt.), kuriose teisinėmis ir kitomis spaudimo priemonėmis reikalaujama pažeisti jų religines nuostatas.
Britų aktorė Seyi Omooba buvo atleista iš teatro po to, kai paskelbė Biblijos ištrauką savo facebook‘o paskyroje. Atlantoje gaisrininkų vadovas Kelvin Cochran buvo atleistas, nes savo knygoje rašė apie krikščionišką lytiškumo moralę, susijusią su homoseksualumu. Tarptautinė baldus pardavinėjanti įmonė atleido pardavėją Tomasz K., nes jis atsisakydamas dalyvauti LGBT renginyje pacitavo Šventojo Rašto ištraukas. Dėl viešo „homofobiškų“ įsitikinimų reiškimo buvo nutrauktas kontraktas su Australų regbio žaidėju krikščionimi Israel Folau.
Tai tik keli pavyzdžiai, tačiau persekiojimą už savo pažiūrų išsakymą ar jų laikymąsi darbe pasaulyje patiria milijonai krikščionių darbuotojų. Šios kriščionofobiškos tendencijos vis labiau įsigali ir Lietuvoje.
Todėl įsteigta profesinė sąjunga sieks:
– Sutelkti krikščionis darbuotojus į vieną juos atstovaujančią organizaciją, kuri gintų jų sąžinės, įsitikinimų ir saviraiškos laisvę ir saugotų nuo visų diskriminacijos formų darbe;
– Ugdyti pagarbos ir pasitikėjimo santykį darbo vietoje, propaguoti pagarbą žmogaus orumui, puoselėti krikščioniškas dorybes;
– Skleisti Katalikų Bažnyčios socialinį mokymą.
Profesinės sąjungos pirmininkas A.Globys pasakojo, kad profsąjungų judėjimas pasaulyje gimė kaip atsakas į 1891 m. popiežiaus Leono XIII parašytą encikliką Rerum Novarum, kuria katalikų Bažnyčia pateikė siūlymus to laikmečio iššūkiams dėl įsivyravusių ekonominio liberalizmo ir socializmo doktrinų. Profsąjungas popiežius pateikė kaip alternatyvą socialinio neteisingumo problemų sprendimui Karlo Marxo siūlomam darbininkų revoliucijos keliui.
A. Globio nuomone, būtent profesinė sąjunga yra tinkamiausia organizuoto veikimo forma siekiant atsiliepti į šio laikmečio iššūkius, su kuriais susiduria įvairių profesijų krikščionys darbuotojai savo darbo vietoje ir visuomeninėje veikloje, vis dažniau patiriantys įvairių formų diskriminaciją dėl savo moralinių ir religinių įsitikinimų.
Tarybos narys prof. dr. A. Jokubaitis kalbėjo: „Kai viskas virsta politika, reikia ruoštis sunkiems laikams. Visko virtimas politika reiškia pasidalijimą į draugus ir priešus. Tai neišvengiamai skatina pykčio, neapykantos ir pagiežos augimą. Šiandien Vilniuje šaligatvis, perėja, aikštė, paminklas, suoliukas, stadionas, bažnyčia ir vaivorykštė danguje reiškia politiką. Dar daugiau politikos rasime žmonių mintyse ir jausmuose. Katalikai neturi dramatizuoti situacijos, nes Lietuva kol kas yra katalikiškas kraštas ir jie turi draugų tarp netikinčiųjų. Tačiau, sena patarlė sako: „ruošk roges vasarą“.
Profsąjungos dvasinio palydėtojo kunigo A. Toliato teigimu: „Žodis „krikščioniška“ savaime nesukuria geros profsąjungos. Pirmiau reikia sukurti solidarumą. Ne susipriešinimą ir neapykantą, o norą gyventi kartu su kitaip mąstančiais ir jaučiančiais.
Krikščioniškos profesinės sąjungos tikslas yra apginti krikščionis, dėl savo religinių įsitikinimų patiriančius mobingą darbo aplinkoje. Krikščionių bendruomenė vis dar susiduria tiek su psichologiniu, tiek su fiziniu smurtu įvairiuose, net ir labai civilizuotuose, kraštuose. Panašu, kad nors tiek daug kalbama apie žmogaus teisių apsaugą, neapykantos prieš krikščioniškas vertybes ir tikėjimo laisvę tendencijos Vakaruose ne tik nemažėja, bet įgauna vis didesnį pagreitį.“
Kunigas A. Toliatas neslepia, kad šiais metais vasario mėnesį jam pačiam teko patirti didelį puolimą ir žeminimą dėl krikščioniškų įsitikinimų.
„Labiausiai sukrėtė privačiai parašytos bičiulių palaikančios žinutės su atsiprašymu, kad baiminasi tai pasakyti garsiai, nes bijo, kad su jais bus susidorota jų darbo aplinkoje. Taip neturėtų būti laisvoje ir demokratiškoje šalyje. Todėl džiugu, kad būtent liepos 2 dieną, Švč. Marijos Šeimų Karalienės dieną, gimsta ši pilietiška krikščioniškos profsąjungos iniciatyva, kviečianti telktis visus, kuriems brangi tikėjimo ir sąžinės laisvė,” – sako kunigas A. Toliatas.
Profesinės sąjungos steigėjai kviečia visus krikščionis, kurie brangina savo tikėjimą ir nori gyventi pagal jo mokymą profesinėje veikloje bei skleisti jį viešojoje erdvėje, jungtis į Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą – telkiantį, stiprų ir turintį galią efektyviai veikti, atstovauti, ginti, įgalinti ir puoselėti krikščionišką tikėjimą susivienijimą.
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos DEKLARACIJA
Tikėdami, kad
už visus miręs ir prikeltas Kristus savo Dvasia teikia žmogui šviesos ir jėgų, idant šis galėtų atitikti savo aukščiausią pašaukimą;
kiekvienas žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą, iš kurio kyla jo orumas;
meilė ir pagarba kiekvienam asmeniui negali būti atskirta nuo tiesos apie žmogų, jo prigimtį ir tikrąjį gėrį;
tikėjimo laisvė glūdi tame, kad visi žmonės turi būti tokie saugūs nuo pavienių asmenų, visuomeninių grupių ar bet kokios žmogiškosios valdžios prievartos, kad niekas tikėjimo srityje nebūtų nei verčiamas elgtis prieš savo sąžinę, nei trukdomas pagal ją skelbti bet ką privačiai arba viešai, vienas arba drauge su kitais;
kadangi žmonės yra asmenys, apdovanoti protu bei laisva valia, todėl turintys asmeninę atsakomybę, visus žmones dėl jų turimo orumo pati jų prigimtis ragina ir drauge morališkai įpareigoja ieškoti tiesos, pirmiausia – religijos srityje, pažintos tiesos laikytis ir visą savo gyvenimą tvarkyti pagal tiesos reikalavimus;
kiekvienas žmogus turi neatimamą teisę į pagarbą jo gyvybei nuo natūralaus pradėjimo iki natūralios mirties;
iš prigimtinio skirtingų, vyro ir moters lyčių papildomumo kylanti šeima yra natūrali bendruomenė ir visuomenės bei valstybės pagrindas, kurioje išgyvenama žmogaus socialinė prigimtis, unikaliai ir nepakeičiamai prisidedama prie visuomenės bendrojo gėrio;
žmogaus gyvenimo šventumas, santuokos, kaip vyro ir žmonos sąjungos, orumas, sąžinės ir religijos laisvė yra pagrindiniai teisingumo ir bendrojo gėrio principai, mūsų krikščioniškasis tikėjimas mus skatina kalbėti ir veikti ginant juos;
darbas yra esminė žmogiškosios veiklos dalis, susijusi su pačiu žmogaus orumu ir egzistencija, jo asmenine ir šeimos gerove ir turinti savo etinę vertę, kuri aiškiai ir tiesiogiai siejasi su tuo, kad tai atlieka žmogus;
Vadovaudamiesi
krikščioniško tikėjimo doktrina, krikščionišku socialiniu mokymu, krikščioniška etika ir morale bei pamatiniais pagarbos žmogaus orumui, teisingumo, bendrojo gėrio, solidarumo, subsidiarumo, laisvės ir demokratijos principais;
Būdami susirūpinę
dėl vis dažniau krikščionių patiriamo spaudimo tiek viešojoje erdvėje, tiek profesinėje aplinkoje, verčiančio juos elgtis prieš savo sąžinę ir tikėjimą;
dėl vis didesnės ideologijų, neigiančių žmogaus prigimtį ir prigimtines žmogaus teises, įtakos viešajam gyvenimui ir įstatymų leidybai;
dėl vis dažniau pasitaikančių atveju, kai viešai išsakyta krikščionių tikėjimo vertybėmis grindžiama pozicija neigiamai atsiliepia asmens akademinei, profesinei ir visuomeninei karjerai;
dėl vis labiau visuomenėje įsigalinčios baimės viešai reikšti savo įsitikinimus ir iš to kylančios savicenzūros bei žodžio laisvę „stingdančio efekto“;
dėl vis dažniau pasitaikančio asmenų viešosios raiškos ir socialinių ryšių apribojimo taikant „panaikinimo“, viešos raiškos platformos atėmimo ir atjungimo nuo socialinių tinklų metodus;
dėl valstybės sprendimų, įstatymų ir kitų teisinių priemonių, neužtikrinančių visų piliečių tikėjimo laisvės ir orumo bei nesudarančių sąlygų gyventi ir dirbti vadovaujantis savo tikėjimo nuostatomis;
dėl dažnai nepagrįsto valstybės kišimosi ir šeimos gyvenimo reguliavimo, nepripažįstant tėvų teisės pasirinkti vaikų ugdymo turinį ir priemones, neprieštaraujančius šeimos tikėjimui ir įsitikinimams;
dėl galimybės krikščionišką tikėjimą išpažįstantiems ir pagal jį gyvenantiems žmonėms rinktis tam tikras profesijas (gydytojo, mokytojo, dėstytojo ir kt.) apribojimo verčiant šias profesijas norinčius pasirinkti krikščionis atsisakyti vadovautis savo sąžine ir įsitikinimais.
Siekdami
užtikrinti oraus darbo sąlygas ir galimybę laisvai rinktis veiklos sritį;
užtikrinti pagarbą tikėjimo, žodžio ir religijos laisvei, sudarant galimybę laikytis savo tikėjimo nuostatų ir puoselėti krikščioniškas dorybes darbo aplinkoje ir viešojoje erdvėje;
užtikrinti profesinės veiklos ir šeimos gyvenimo suderinamumą ir saugoti teisę bei laisvę vadovautis prigimtine šeimos samprata;
skleisti krikščionišką socialinį mokymą bei juo vadovautis viešame ir privačiame gyvenime;
užtikrinti galimybę ieškoti tiesos, ją pažinti ir ja vadovautis nedarant kompromisų su sąžine;
saugoti ir puoselėti gėrius, sudarančius visos visuomenės bendrąjį gėrį;
skatinti palankios ir saugios darbo aplinkos kultūrą, darbo, šeimos ir poilsio balansą, siekti, kad būtų sudarytos galimybės vadovautis krikščioniško tikėjimo nuostatomis profesinėje veikloje bei kuo pilniau realizuoti prigimtinį kiekvieno asmens potencialą;
Įsipareigojame
įkurti krikščionių tikėjimu bei krikščioniškąja etika besivadovaujančius įvairių profesijų darbuotojus vienijančią profesinę sąjungą, kuri atstovautų, saugotų ir gintų organizacijos narių krikščioniškas vertybes ir dorybes, tikėjimo ir žodžio laisvę, prigimtines, šeimos, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus, o taip pat puoselėtų krikščionių tikėjimo vertybėmis grindžiamą solidarumą;
skatinti visapusį organizacijos narių ir visuomenės švietimą, skleisti krikščionišką socialinį mokymą, ugdyti pagarbos ir pasitikėjimo santykį, propaguoti pagarbą žmogaus orumui, puoselėti dorybėmis grįstas nuostatas, veikimo būdus, siekius ir bendrąjį visuomenės gėrį;
Kviečiame
visus krikščioniškoms konfesijoms priklausančius,
branginančius savo tikėjimą,
norinčius gyventi pagal jo nuostatas bei mokymą,
siekiančius išsaugoti ir puoselėti krikščioniškas dorybes bei vertybes šeimoje, profesinėje veikloje bei viešojoje erdvėje,
jungtis į Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą – telkiantį, stiprų ir turintį galią efektyviai veikti, atstovauti, ginti, įgalinti ir puoselėti krikščioniškąsias vertybes susivienijimą.
Daugiau informacijos apie Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą ir galimybę tapti jos nariu rasite www.krikscioniuprofsajunga.lt
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga
19,773 peržiūrų (-a)