Marijonas Daujotas. "Švyturys", 2001 m., gruodžio 15 d.

Šiandien sukanka lygiai 130 metų, kai gimė Lietuvos nusipelnęs miškininkas Marijonas Daujotas, palikęs ryškų pėdsaką prieškario Kretingos žemėje, paaukojęs jai 16 profesinės ir visuomeninės veiklos metų. 

Miškininkas, Žemės ūkio mokslų kandidatas Marijonas Daujotas gimė 1891 metais liepos 20 dieną Liepojoje, Latvijoje.

Mirė 1975 metais gruodžio 13 dieną Girionyse, Kauno rajone.

Mokėsi Minsko gimnazijoje, Pulavų (Lenkija) žemės ūkio ir miškų institute, kurį baigė 1915 m. ir buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Dėl sveikatos sutrikimų netrukus paleistas į atsargą ir išsiųstas dirbti miškininku į Saratovo guberniją (Rusija). 1921 m. grįžo į Lietuvą ir įsidarbino Panevėžio miškų urėdijoje. Į Kretingą paskirtas 1922-aisiais. Čia urėdu dirbo iki 1940-ųjų.

Marijonas Daujotas be savo tiesioginio darbo dar dėstė Dotnuvos žemės ūkio akademijoje – skaitė miškų kultūros ir agromiškomelioracijos paskaitas. 1927 m. jis paskirtas Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos dėstytoju ir mokomosios urėdijos urėdo pavaduotoju.

1929 m. Marijonas Daujotas grįžo prie girininko darbo Kretingos urėdijoje. Jo iniciatyva urėdijos pastatai buvo perkelti į Kretingos miesto teritoriją. Marijonas Daujotas pasirūpino medelyno steigimu.

Marijonas Daujotas aktyviai dalyvavo miškininkų sąjungos veikloje, skaitė mokslinius pranešimus jos konferencijose. Taip pat jis buvo nuolatinis Miškų tarybos narys.

Ryškiausias miškininko Marijono Daujoto veiklos Kretingos apskrityje pėdsakas – tarpukariu sutvirtintos ir apželdintos pajūrio smėlio kopos.

Marijonas Daujotas aktyviai dalyvavo visuomeniniame kultūriniame Kretingos apskrities gyvenime: organizavo medelių sodinimo šventes, jo iniciatyva Darbėnuose pasodintas Vytauto Didžiojo ąžuolas, suformuotas skveras.

Marijonui Daujotui ir jo žmonai buvo artimos filantropijos idėjas. Abu buvo šv. Vicento Pauliečio draugijos nariai: šelpė senelių namus, vaikų darželį, vienišus ligonius, elgetas, tiekė labdaringus pietus. Marijonas Daujotas buvo vienas iš Kretingos kraštotyros draugijos ir Kretingos muziejaus įkūrėjų, dalyvavo Lietuvos archeologinių, istorinių, etnografinių paminklų apsaugos komiteto veikloje, buvo Kretingos muziejaus komiteto revizorius.

1940 m. Marijonas Daujotas buvo paskirtas Lietuvos generalinės miškų direkcijos Miškų departamento direktoriaus pavaduotoju ir jam teko palikti Kretingą. Po karo dirbo pedagoginį darbą Šilutės vidurinėje mokykloje, vertė iš rusų kalbos miškininkystės veikalus, parašė knygas „Mažai tinkamų žemės ūkiui plotų apmiškinimas“ (Su T. Braždžioniu, 1953), „Karklų plantacijos“ (1954), „Lietuvos pajūrio smėlynų apželdinimas“ (1958), „Gyvatvorės“ (su B. Matuliausku, 1960).

Dabar Kretingoje Marijono Daujoto vardu yra pavadinta vidurinė mokykla, gatvė, ant miškų urėdijos pastato kabo memorialinė lenta.

Šios iškilios asmenybės jubiliejinės gimimo sukakties proga dalijamės “Švyturyje” 2001 m. gruodžio 15 d. istoriko Juliaus Kanarsko skelbtu straipsniu “Marijono Daujoto pėdsakai Kretingos žemėje”.

 114,297 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes