Mudvi jau užaugome, jau nebesipešame dėl žaislų, jau nebesidaliname vienu kambariu, tarp mūsų jau daug kilometrų…Bet ar tai ką nors keičia? Ne – tu man dabar dar labiau reikalinga ir mylima.
Mudvi kartu užaugom, dalinomės žaislais, saldainiais, kambariu. Užaugom skirtingos, bet ir panašios. Kalbam kone vienodais balsais… Dar vis skolinamės viena kitos drabužius…
Meluočiau, jei sakyčiau, kad niekada nesiginčijom, nesibarėm. Kartais atsimenu kokį vaikišką, kvailą konfliktą ir suspaudžia širdį… Tačiau paskui susimąstau – gal visi tie maži pasibarimai ir paverkimai pagalvėn buvo tam, kad pažintumėm, suprastumėm, pajaustumėm viena kitą? Tam, kad dabar galėtumėm taip lengvai bendrauti – beveik skaityti viena kitos mintis, žinoti kiekvieną charakterio niuansą, mokėti sutarti ir susitarti dėl visko, visada.
Maža būdama dėl savo sesės būčiau padariusi viską. Neleisdavau jos skriausti. Pamenu, kaip nebyliai susivienydavom, netyčia iškrėtusios kažkokią šunybę. Pamenu ir tai, kaip glaudėmės viena prie kitos, kai namuose skambėdavo tėvų barniai… Apsikabindavome ir turėdavome tik viena kitą…
Dabar dėl jos lygiai taip pat padaryčiau viską. O ar gali būti kitaip? Žinau, kad ne visose šeimose tarp vaikų susiklosto tokie artimi santykiai, tačiau to suvokti negaliu.
Kaip aš galėčiau negalvoti, nesirūpinti, nemylėti jos? Juk mes – sesės, kurių daugiau pasaulyje neturim, nei viena…
Tikiu, kad liksime viena kitai pačios brangiausios ir artimiausios. Myliu tave. Noriu padėkot tau ir tavo vyrui Gariui už tas puikias akimirkas, praleistas kartu, už pagalbą – ne tik materialiai bet ir dvasiškai.
Ačiū, brangieji. Myliu jus ir labai pasiilgau.
Padėka seseriai skrieja iš Salantų į Folklando salas prie Pietų Amerikos nuo Dianos Vičiūtės – Kristinai Vincent.
Paskutinę savaitę laukiame ir Jūsų gerumo istorijos redakcija@svyturiolaikrastis.lt Daugiausiai patiktukų surinkusios istorijos herojui atiteks burnoje tirpstantis “La Farine” tortas.
Susiję straipsniai:
GERUMO ISTORIJOS KONKURSAS: Vadovas daug ką gali
18,164 peržiūrų (-a)