Lagaminai. "Migranto" kūrybinės komandos nuotr.

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį – edukacinį projektą, pavadinimu „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo  ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės, kuriose šiuo metu veikia Klaipėdos universitetas, virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele.

„Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.

Nuo kareivinių statybos iki studentiško šurmulio

Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama, jog buvusių kareivinių pastatai bei visa aplinka projekto metu pasitarnautų ne tik kaip militaristinis objektas, apgaubtas istorinėmis datomis ar faktais. Kūrybinė komanda išsikėlė užduotį – per raudonų plytų pastatus įkūnyti karų būvį, nulėmusį žmonių migravimo (įsikūrimo ar priešingai – pasitraukimo) priežastis.

Patyriminės ekskursijos „Migrantas“ dalyviai bus kviečiami nusikelti į skirtingus siužetus: į XX a. pradžioje vykusią kareivinių statybą; sudalyvauti mūrininkų streiko pokalbyje su vietiniais ir čia atvykusiais italais; patirti meilės ilgesį kartu su kareivio parašytu laišku savo seseriai; išgyventi Prancūzmečio, Lietuvos kariuomenės įsikūrimo, Antrojo pasaulinio karo nuotaikas; išjausti Vilko vaikų ir trėmimų istorijas, Šv. Jono bažnyčios liekanų, miesto nuo griuvenų valymą; suvokti naujo miesto tapatybės kūrimą. Galiausiai – panirti į Sąjūdį bei patirti kareivinių virsmą Klaipėdos universitetu – simboline prasme – taikos ir permąstymų vietą.

Bandomosios patyriminės ekskursijos jau įvyko birželio gale. Jas išbandę Klaipėdos miesto ir rajono muziejininkai bei mokytojai negailėjo gražių komentarų. Galimybe pabūti kitame laike, įsigyventi į kito žmogaus patirtis, išgirsti kito žmogaus mintis – šiomis patirtimis siekiama „Migrantą“ padaryti unikaliu produktu.

Migranto patirtį bus galima išgyventi visais penkiais pojūčiais – lytėjimu, klausa, regėjimu, uosle, skoniu.

Aktorių įgarsintos istorijos

 Ekskursijos metu girdimi tekstai – rašytojos Sondros Simanos kruopštus darbas. Siekiant kuo organiškiau perteikti juodraščiuose nugulusio istorinio siužeto dvasią, “Migranto” storijų įgarsinimui pasitelkti profesionalių aktorių balsai, įtraukti ir Klaipėdos miesto bei rajono gyventojai. Skirtingus asmenis per vasarą įgarsina mokytojai, kitų sričių specialistai. Nauja patirtimi – padirbėti su gerai žinomu kompozitoriumi Kristijonu Lučinsku – jo įgarsinimo studijoje itin džiaugiasi mokiniai.

Didelės kūrybinės komandos padėkos jau keliavo, tačiau vertos atskiro paminėjimo dar kartą prie įgarsinimo prisidėjusiems, mieste gyvenantiems kitataučiams – italams, prancūzams, žydams, ukrainiečiams…

Ateityje numatoma sukurti ir parodą, pristatant kiekvieno projekte girdimo „balso“ atvykimo į Klaipėdą istoriją: asmeninius ar šeimos narių atsiminimus, patirtis, ateities mieste viziją. 

 Prašome dalintis senais lagaminais 

Kiekvienas, norintis sudalyvauti patyriminėje migracijų ekskursijoje, susidurs su nauja savo tapatybės istorija, kurią ras sename lagamine. Norėdama sujungti kuo daugiau prasmių, paskatinti mąstyti apie žmonių vidinių ir išorinių migracijų patirtis, kūrybinė grupė kviečia dalintis senais lagaminais, kurie taps šioje ekskursijoje migrantų atributais, jų palydovais.

Kūrybinė komanda iš anksto dėkoja visiems, kurie pasidalins savo lagaminais. Esant galimybėms labai kviečiame lagamino šeimininkus pasidalinti ir lagamino istorija, lagamino savininko nuotrauka.

Projektui pasibaigui, esant poreikiui lagaminus bus galima susigrąžinti.

Turinčius senus lagaminus kviečiame skambinti projekto edukatorei Rimai telefonu 846398649 arba rašyti rima.dackauskyte@gmail.com.

Pirmieji patyriminę ekskursiją “Migrantas” išbandė Dituvos pagrindinės mokyklos pedagogai. Aurimo Dudanavičiaus nuotr.

Pirmajam bandymui – 11 lagaminų 

Pirmiesiems patyriminės ekskursijos bandymams, kurie vyko birželio 28 d. su Dituvos pagrindinės mokyklos mokytojais, kūrybinė komanda jau buvo surinkusi net 11 lagaminų.

Pirmaisiais  dviem lagaminais projektui pasidalino klaipėdietė I. Urnikienė. Jie mena ne tik jos tėčio –  tremtinio P. Žukausko – istoriją, bet ir prosenelės pokario meto išgyvenimus.

„šiam lagaminui tikriausiai daugiau kaip 80 metų. Jis talpino kuklią mantą į Sibirą ištremtų žmonių. Lagamine tilpo keturių šeimos narių rūbai, sutaupyta nuo davinio duona, druskos ryšulėlis. Netilpo tik vargas, ašaros, didelės netekties skausmas… <…> Prieš maždaug 60 metų lagamino šeimininkas – P. Žukauskas – grįžo į Lietuvą, į Klaipėdą. Čia jis sukūrė šeimą; dirbo statybose – miestą reikėjo pakelti iš pamatų… <…> Lagaminas slepia visą tremties istoriją. Gal prabils Jums? <…>“. 

Projekto kūrybinė komanda siekia ateityje visas šias istorijas įprasminti parodoje ar atskirame leidinyje.

„Migrantas“ – pagal švedų „Kelionės laiku“ metodą

Nors klaipėdiečiams bei miesto svečiams istorinės interaktyvios garso, muzikos ekskursijos/instaliacijos nėra naujiena, šis projektas yra kitoks ne tik dėl istorinės tematikos, bet ir taikomos metodikos, kurią siūlo švedų „Kelionės laiku“ (angl. Time Travel) metodas. Tai – patyriminio ugdymo metodas, jungiantis paveldą, konkretų istorinį įvykį ir vietos bendruomenę aktualiems dabarties klausimams ir jų paralelėms praeityje.

Dėl intymesnio susitikimo su laikmečiu svarbu bent trumpam pamiršti savo tapatybę ir trumpai įsileisti kitą. Provokuoja tai, kad nauja, ekskursijos metu gaunama tapatybė, gali būti sava arba atvirkščiai – sunkiai suvokiama, nesuprantama, nepageidaujama. Kaip aš jaučiausi kito „kailyje“ – savas ar svetimas?  Tokiomis mintimis skatinama pasidalinti renginio pabaigoje. Refleksija, anot švedų, vienas svarbiausių momentų, organizuojant tokio pobūdžio „Keliones laiku“.

„Kelionės laiku“ metodą iš švedų kartu su Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybine komanda mokėsi perimti ir Gargždų krašto muziejaus edukatoriai bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus specialistai. Naujo metodo pagrindu, šiose institucijose taip pat parengtos naujos veiklos: laivadirbio Jono Gižo etnografinėje sodyboje (Drevernoje) galima nusikelti “Kelione laiku“ į 1944 metų liepą (likti ar evakuotis?), Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – į XIX a. vidurio lietuvininkų gyvenimą, kuomet Prūsijoje, panaikinus baudžiavą, dėl dirbamos žemės trūkumo, žmones ieškojo pragyvenimo šaltinių kitose Europos valstybėse ar net Amerikoje.

Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė

 33,651 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes