Migrantai. Vidaus reikalų ministerijos nuotr.

“Šiuo metu nesvarstoma migrantus apgyvendinti tolimesnėse savivaldybėse”, – Švyturiui” pasidomėjus, ar yra migrantų skaičiaus limitas, kurį viršijus jie būtų apgyvendinami ir ne pasienio savivaldybėse, tarkim, Kretingos rajono, atsakė Vidaus reikalų ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič atsakė.

„Kol kas orientuojamasi į pasienio savivaldybes, pirmiausia dėl logistinių aspektų ir taip pat dėl saugumo,” – sakė patarėja.

Jei ateityje iškiltų toks poreikis, ar Vyriausybė atsižvelgtų į vietos gyventojų ir savivaldos poziciją?

“Vidaus reikalų ministerija stengiasi ieškoti sprendimų, tartis ir kalbėtis su vietos bendruomenėmis ir savivaldybių vadovais, kad šiuo sudėtingu valstybei laikotarpiu būtų rastas tinkamas sprendimas”, – “Švyturiui” atsiųstame laiške rašė B. Zaborovska-Zdanovska.

Lietuvą užplūdus daugiau nei 3 tūkstančiams nelegalių migrantų, jie apgyvendinti Šalčininkų, Švenčionių, Varėnos, Lazdijų, Alytaus ir Vilniaus rajonų savivaldybėse. Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelio gyventojai jau kelias dienas protestuoja prieš migrantų įkurdinimą jų gyvenamoje vietovėje.

Klausimas, ar migrantai nebus apgyvendinami ir Kretingos rajone, redakcijai iškilo trečiadienį viešumoje pasklidus gandui esą Kretingos rajono Senosios Įpilties neveikiančioje mokykloje esą ruošiama apgyvendinti pabėgėlius.

Neteisėtų migrantų aptikimas pagal savivaldybes. Jų aptikimo vieta neatitinka faktinio apgyvendinimo vietų. Statistikos departamento informacija. 

Į gandus sureagavo ir rajono savivaldybė, socialiniuose tinkluose išplatinusi juos neigiantį pranešimą.

“Lietuva susiduria su skirtingų kultūrų, tikėjimo, vertybinių nuostatų žmonių antplūdžiu. Priklausomai nuo požiūrio, vieni tai vadina hibridiniu karu, kiti linkę traktuoti šį procesą kaip nekaltų, apgautų asmenų veik savaiminį atsiradimą Lietuvoje, – rašoma Kretingos rajono savivaldybės facebook paskyroje. – Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, vertindamas pastarosiomis dienomis skleidžiamą informaciją dėl imigrantų apgyvendinimo Kretingos rajono savivaldybėje, teigia, kad Kretingos rajono gyventojai neturėtų nerimauti, nes Vidaus reikalų ministerija nesvarsto galimybės migrantus įkurdinti Vidurio Lietuvoje ar pajūryje. Dėl patogesnės logistikos, lengvesnio saugumo užtikrinimo ieškoma vietų stovykloms įkurti arčiau Baltarusijos pasienio, kurios būtų nutolusios nuo gyvenviečių ir jų egzistavimas nekeltų baimių.

Svarstydamas migrantų antplūdžio problemą, administracijos vadovas E. Viskontas akcentavo, jog, sprendžiant migrantų krizę, akivaizdu, kad valstybei reikės priimti migrantus kaip neišvengiamą realybę, kuri truks tol, kol valstybė neras veiksmingų būdų juos grąžinti į kilmės šalis, ir išmokti gyventi šios realybės sąlygomis. Dėl kilusios migrantų krizės negali būti kaltinama nei Lietuvos valstybė, nei jokia jos valdžia, nes Lietuva paprasčiausiai neturėjo jokios kitos alternatyvos remti Baltarusijos pilietinę visuomenę nepripažįstant suklastotų šios šalies prezidento rinkimų ir siekiant jos demokratizavimo.

Krizių sprendimo nepalengvina iš išorės chaotiškais ir stichiškais atrodantys veiksmai, kaip dezinformacijos platinimas bei politinės lyderystės stoka, o įtampos valstybės viduje gali kelti grėsmes visuomenės rimčiai ar net konstitucinei santvarkai.

Savivaldybės administracija atsakingai vertina esamą situaciją, gyventojų ir bendruomenių saugumą ir apie esamų apgyvendinimo galimybių nebuvimą jau anksčiau informavo atsakingas už situacijos valdymą institucijas.”

Lietuvoje pasklido ir daugiau gandų apie esą kuriamas mirantų stovyklas kitose savivaldybėse – Alytuje, Kelmėje, Prienuose, Radviliškyje ir Telšiuose. Dėl jų Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą.

Stiprina sienos su Baltarusija apsaugą

Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, nuo šių metų sausio 1 d. iki liepos 30 d. pasienyje su Baltarusija aptikti 3 401 neteisėti migrantai, iš kurių 2 112 deklaruoja Irako pilietybę, 191 – Kongo Respublikos, 129 – Kamerūno, 90 – Rusijos Federacijos, 89 – Sirijos, 85 – Irano Islamo Respublikos, 79 – Gvinėjos, 79 – Afganistano, 60 – Baltarusijos, 54 – Šri Lankos, 79 – kitų šalių.

Trečdalis migrantų – moterys, kas ketvirtas iš sulaikytųjų – nepilnametis.

Didžioji dalis migrantų – jauni žmonės, nuo 20-29 metų amžiaus.

Migrantų amžius. Statistikos departamento grafikas.

Pernai visame Lietuvos pasienyje buvo sulaikytas tik 81 toks užsienietis, 2019 m. – 46, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Visiems sulaikytiesiems atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuojami. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai.
Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.

Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.

Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų – kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.

Dėl reikšmingai išaugusios neteisėtos migracijos Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

 6,198 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes