Tai sakot, atostogaujat? Aš taip pat. Bet … neramios mano dienos-naktys. Čepsi sąžinė tiesiai į ausį, graužia be gailesčio – apsigreibiau, kad baigiu sukūsti nuo to graužimo. O sąžinė primena, kad neįvykdžiau duoto pažado – parašyti apie tai, kaip mums sekėsi Birštone ir žygyje su panaktinėjimu. Taip, taip čia vis dar Kretingos rajono Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenės ir partnerių Erasmus + projekto HOW TO SURVIVE IN NATURE veiklos.
Kaip jūs manot, kokio bieso temptis per pusę Lietuvos į Birštono parkus, kai Kartenos apylinkės pilnos kur kas natūralesnės gamtos? Visų pirma (jei dar pamenat) – nepagydoma kelionių traukos liga. Antra – pasirankioti Lietuvos istorijos perliukų, kurių gali net nepastebėti, sėdėdamas klasėje. Trečia – reikia mokėti išgyventi ir svetimoje aplinkoje – juk pasaulis kur kas platesnis, nei Minijos slėnis.
Net nustebsit, sužinoję, kokią treniruotę galima apturėti Birštono parke kybant-lendant-žirgliojant-šokinėjant-kabarojantis virvėmis-tinklais-laipteliais-tuneliais … Ar visi susiorientuosite svetimame parke net ir su žemėlapiu? O gal pajūrio augalai skiriasi nuo pietinės Lietuvos dalies? O gal čia auga tai, ko pas mus anei su žiburiu nerasi? Išdrįsot pakilti virš Nemuno kilpų? Kurioje pusėje namai? Kas žinot, kokias melodijas vinguriuoja pianinu Gabrielė apžvalgos bokšto papėdėje? Galų gale – kas žinot, ką veikti ilgos kelionės metu autobuse? Tikrai ne telefonais žaisti…
Kad neužmirštume ankstesnių patirčių (ir fizinės treniruotės Birštone), ilgai nelaukę išdrožėm žygin. Čia pat – prie Kartenos piliakalnio. Su nakvyne. Ir su visais privalomais tokio žygio atributais: maudynėmis Minijoje, palapinių statymu, laužo kūrimu ir maisto gaminimu, dainomis, pritariant gitarai, siaubo istorijomis, žygiu naktiniais miško takeliais ir susidūrimu su Abakų Lurdo vaiduokliu. Net spėlioti nereikia, ar kas nors tą naktį miegojo. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad bandančių buvo, juk kitą dieną jiems reikėjo savanoriauti maltiečių dienos centro vaikų stovykloje. Bet nelabai pavyko šis miego planas …
O kam teko lakstyti po mišką su užduotimis 6 val. ryto, po nemiegotos nakties? Ir dar nesiraukyti, nezyzti ir garsiai nekeiksnoti auklėtojos? Cha – pabandykit, jei atlaikysit – priimsiu į savo auklėtinių klasę. Tiesa, dar reikės mokėti susitvarkyti stovyklavietę.
Baigdama norėčiau pasakyti paslaptį (tikiuosi, mokat laikyti liežuvį už dantų) – į Birštoną mus lydėjo ir papildomų užduočių paruošė puiki mūsų mokyklos biologijos mokytoja Aušra Gedgaudienė, o žygį paruošti ir atlaikyti talkino taip pat puiki 9 kl. mokinė, šaulė savanorė Evelina Stonkutė bei nuolatiniai mano paramstytojai – auklėtinių tėveliai.
Tebūnie palaiminta tyla, stojusi, dingus sąžinės čepsėjimui! Ir norėčiau pataisyti J. Erlicką – vasara privaloma ne tik vaikams, bet ir mums. O kas nenorit su juo ginčytis, tiesiog paskaitykit patys: https://mintys.lt/eilerasciai/juozas-erlickas-privaloma-vasara
Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro mokytoja ir projekto koordinatorė
Jūratė Lisauskienė
86,574 peržiūrų (-a)