Andrius Juškevičius.

rys naujos raidės Q, W ir X, kurias bus galima rašyti Lietuvos piliečio pase, daliai visuomenės sukėlė palengvėjimo atodūsį, dalis nepritarė ir kilo paniškas šauksmas „kas bus su lietuvių kalba!“, kai kas pagalvojo, kad tų raidžių įteisinimas palankus tik mūsų valstybėje gyvenantiems lenkams.
Reikalas paprastas. Mūsų valstybė daugiatautė, tautinių mažumų – gal dešimtis, ne mažiau. Originalaus žmonių vardų ir pavardžių rašymo klausimas ypač aštriai „stovėjo“ tris dešimtmečius, tai buvo gana aštrių ir ilgokų nesutarimų tarp Lietuvos ir Lenkijos objektas. Nes lenkų Lietuvoje daug, yra net jų interesus atstovaujanti partija, kurios „politinis arkliukas“ dažnai buvo tas nelemtas pavardžių rašymas tik lietuvišku raidynu. Nors jau kada buvę dviejų kaimyninių valstybių prezidentai ir buvo susitarę, kad lietuviai šį svarbų lenkams klausimą išspręs palankiai ir kuo greičiau, bet vežimas taip ir nejudėjo iš vietos. Galų gale – pajudėjo. Tai – gerai.
Kita vertus – o ką kitos tautinės mažumos? Juk ir jų atstovai, mūsų valstybės piliečiai, turi tokias pat teises, kaip ir visi kiti. Sakykime, kaip teisingai lietuviškai užrašyti įvairias fonetiškai sudėtingas rusų pavardes? Pavyzdžiui, ne taip retai rusų pavardėse pasitaikančius Ш, Щ ir Ч junginius? Netgi tokią garsią ir nesunkiai tariamą rusišką pavardę „Ковалев“ rašant lietuviškai „Kovaliov“ raidžių skaičiaus neatitikimas yra akivaizdus. Tai tik vienas mažas pavyzdys. Ar tie Lietuvos „kovaliovai“ kur nors užsienyje nesusiduria su problemomis pasų kontrolės postuose?
O dar tarp mūsų gyvena ir latviai. Latvių raidynas taip pat turi raidžių, kurių Seimas neaprobavo. Mes neturime latviškų Ē, Ā, vadinasi, daliai mūsų piliečių išlieka originalios asmenvardžio rašybos problema.
O ką reikės daryti kokiam nors turkui, kuris taps Lietuvos piliečiu? Juk mes nevartojame raidžių Ç, Ğ ar Ş, ar ir jos kada nors bus įstatymu aprobuotos?
Galvotos galvos jau kada siūlė, kad Lietuvos piliečio paso antrajame puslapyje būtų galima rašyti asmens originalią pavardę bet kokiais rašmenimis. Vadovaujantis šių dienų Seimo sprendimo logika dėl trijų lotyniškų raidžių įteisinimo, teks ir toliau priiminėti sprendimus, įteisinančius visokias įmanomas įvairių kalbų raides.
Ir pabaigai – dėl šauksmo „kas dabar bus su lietuvių kalba!“. Tai jau senokai nebeturi jokios prasmės. Pavaikščiokite kad ir po Kretingą. Negi į akis nekrenta reklaminiai pavadinimai „Bosch“, „Pizza“, „Swedbank”? Tai – tik pirmi po ranka pasitaikę pavyzdžiai. O pažiūrėkite didmiesčiuose? Neeilinis įvykis – rasti lietuviškai ir tik lietuvių raidyno raidėmis užrašytą parduotuvės, kavinės, kino teatro ir t. t. pavadinimą! Viešojoje erdvėje Q, W ir X karaliauja jau seniai, netgi nelietuviškas užrašas „MaXima“ tapo toks savas, kad be jo neapsieinama nė dienos. Tai ar ne čia didesnis pavojus lietuvių kalbai?
Kažkada lietuvių kalbos gynėjai lyg ir bandė kovoti su tokia masine svetimybių invazija ir lietuvių kalbą diskriminuojančia praktika, bet buvo paaiškinta, kad globaliame pasaulyje veikiančių kompanijų pavadinimų negalima keisti, transformuoti ar pritaikyti vietos kalbos reikalavimams. Ne taip seniai Klaipėdoje mane galutinai „nusmeigė“ vienos kavinukės užrašai: „Fermosa, Bubble Tea, Sleep, Eat, Drink, Bubbles repeat“. Galėtų ir į žemaičių išversti, nes bijok užeiti, nežinia, ką ten gausi, gal kokį „bublą“ į tarpuakį?
Dar pusė velnio, kaip sakoma, jeigu užsienietiško užrašo raidės ir tarimas daugmaž atitinka ir tai perskaitydami aplinkiniams nesukeliame daug juoko. Tačiau kai ant knygos viršelio pamatai autoriaus vardą „Shakespeare“, pirmą akimirką pasimetęs dar pagalvoji „o kas čia toks?“ A, tai čia tik Šekspyras. Tačiau ar paprastas vairuotojas, pamatęs tik užrašus (be jokių logotipų ar kitokių tikrą prasmę galinčių pasufleruoti nuorodų) „Renault“ ar „Peugeot“, kur raidynas ir tarimas visiškai nesutampa, iškart atsakytų, apie ką rašoma? Prancūzų nesimokęs pasimestų.
Kaip pastebėjo viena Klaipėdos universiteto mokslininkė, „visos tautinės mažumos lygios, bet yra lygesnių, o jose yra dar lygesnių asmenų, kuriems pasisekė su asmenvardžiais“.
Kada pasiseks kitiems nelietuviams? Kaip spręs prezidentas?

 56,558 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes