Toks sutapimas: šiemet ir 1955 metais vasario 16-oji buvo tą pačią savaitės dieną – trečiadienį. Redakcijos archyvuose radome 1955 m. buvusio Kretingos rajono laikraščio, tada vadinto skambiu vardu „Stalinietis“, komplektą. Tų laikų laikraščio turinys akivaizdžiai byloja: 1918 m. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną buvo stengiamasi visais būdais trinti iš žmonių atminties, geriausiu atveju pažymėti, kad šią datą prisimena tik „reakcingi buržuaziniai nacionalistai“.
Vertinant šių dienų akimis, laikraščio turinys stebina. Žinioms ar naujienoms apie rajono žmonių gyvenimą – kuo mažesnis dėmesys, tik trumpos žinutės. Tačiau kai kurios žinios nedaug skiriasi nuo to, apie ką ir šiandien rašo rajonų ar apskritai provincijos spauda.
Skaitant 1955 m. laikraščio metriką, į akis krito iškalbinga aplinkybė: redakcija turėjo 2 telefono numerius, vieną telefoną – spaustuvė. Visi telefonų numeriai dviženkliai, tai leidžia daryti išvadą, kad visame Kretingos rajone tuo metu buvo ne daugiau 99 telefono aparatų. Redakcija buvo įsikūrusi adresu Vilniaus g. 12, redaktorius – B. Lazdynas. Laikraštis buvo leidžiamas 1500 egzempliorių tiražu, numerio kaina – 15 kapeikų.
Labiausiai stebina, kad tais laikais niekas nieko negalvojo ir nereikalavo jokios asmens duomenų apsaugos. Tad laikraštyje skelbiama žinutė apie ištuokos bylą šiandien gali stebinti:
„Kretingos rajono Liaudies teismas skelbia, kad pil. Lubytė-Gaudutienė Angelė-Ona, Ferdinento, gim. 1933 m., gyv. Kretingos rajono Kalniškių apyl. Anužių km. šiame Liaudies teisme iškėlė ištuokos bylą Gaudučiui Ignaciui-Algirdui, Vladislovo, gim. 1936 m., gyv. Kretingos rajone Kalniškių apyl. Anužių km.
Bylą nagrinės Kretingos rajono Liaudies teismas.“
Ir kituose šio laikraščio puslapiuose būdavo skelbiama panaši informacija apie ištuokos bylas, tačiau nei kas gimė, nei kas mirė – tokių žinių nebuvo.
Totalitarinėje visuomenėje, kurioje buvo siekiama utopinio tikslo „iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal poreikius“, daug vietos žiniasklaidoje užimdavo visokių „socialistinių lenktyniavimų“ ir „socialistinių įsipareigojimų“ informacija. O taip pat būdavo gana aršiai „skalbiami“ visokie niekadėjai.
„Tvarkingiau aptarnauti pacientus.
Kiekvieną rytą į Palangos ambulatoriją susirenka nemažai pacientų, ypač pas dantų gydytoją.
Bet laukti čia tenka ilgai, nes laukiantieji pacientai priimami be jokios tvarkos, nežiūrint eilės. Palangos miesto sveikatos apsaugos skyriaus vadovybė turi pasekti kitų miestų gydymo įstaigų pavyzdžiu ir įvesti tokią tvarką, kad pacientai būtų priimami griežtai laikantis eilės. Tada bus galima išvengti nereikalingos betvarkės, nes to laukia Palangos miesto gyventojai.
M. Kaunietis“.
Ideologiškai ir politiškai neutrali tema paprastai buvo sporto naujienos. Dažnai jos pasirodydavo ir tame „Stalinietyje“. Tą atmintiną Vasario 16-ąją buvo rašyta apie rajono sportininkų išvyką į Šilutę. Į draugiškas rungtynes vyko Kretingos rajono krepšininkai, tinklininkai, šachmatininkai ir stalo tenisininkai. Tinklininkai įveikė šilutiškius 3:2, krepšininkės nugalėjo 16:12, o vyrų komanda įveikė priešininkus 36:28. Pirmąjį tašką šachmatų partijoje iškovojo kretingiškis Šeputis, nugalėjęs Liaugminą, kita vyrų partija baigėsi lygiomis, o „Niedvaraitė žaidė be noro ir neapgalvotai, todėl pralošė Kaniauskaitei“. Bendras šachmatų turnyro rezultatas buvo 1,5:1,5.
Dar viena sporto žinutė – apie krepšinio rungtynes, vykusias Kretingos vidurinėje mokykloje tarp mokyklos vyrų krepšinio rinktinės ir mokytojų sporto kolektyvo. Laimėjo mokytojai 41:27. Keistokai atrodo, kad vyrų krepšinio rinktinė sugebėjo pelnyti tik 27 taškus.
B. Šileika parašė žinutę apie šaunų laiškininką Stepą Smulkį, aptarnaujantį Kalniškių kolūkio penktąją brigadą. Kai kurie kolūkiečiai turi užsiprenumeravę po 3-4 laikraščius.
Tačiau svarbesni reikalai visada būdavo kolūkių plėtra, žemdirbystės, gyvulininkystės „pasiekimai“. „Stalinietis“ šios temos nevengė.
„Rimtesnį dėmesį gyvulių žiemojimui.
Tokio pavadinimo straipsnyje buvo kritikuojama „Pirmyn“ kolūkio valdyba už nepakankamą rūpinimąsi visuomeninių gyvulių žiemojimu ir jų produktyvumo kėlimu. „Pirmyn“ kolūkio valdybos pirmininkas drg. M. Šležas redakcijai pranešė, kad iškeltieji trūkumai teisingi ir jų ištaisymui imtasi atitinkamų priemonių. Stambieji raguočiai ir jų prieauglis sugrupuoti, sudarytos ir iškabintos šėrimo normos, pagerinta gyvulių priežiūra“.
O didžiausius laikraščio plotus tą vasario 16 d. užėmė informacija apie pasikeitimus SSRS vadovybės komunistų partijoje ir tarp ministrų. Ėjo antrieji metai po J. Stalino mirties, Maskvoje palaipsniui keitėsi imperijos vadovai, vis stipresnes pozicijas įgavo būsimasis Sovietų sąjungos vadovas N. Chruščiovas.
Skelbiamoje SSRS aukščiausios tarybos deklaracijoje daug žodžių apie tai, kad Europoje kuriasi „karinės grupuotės“, nukreiptos prieš kitas Europos valstybes, kad kyla „vokiškojo militarizmo atkūrimo pavojus“, reiškiamas „susirūpinimas, kad Europa gali tapti naujo karo arena“.
„Reikia, kad santykiai tarp valstybių būtų pagrįsti lygybės principais, nesikišimu į vidaus reikalus, nepuolimu ir atsisakymu nuo pasikėsinimų į kitų valstybių teritorinį vientisumą, suverenumo ir nacionalinės nepriklausomybės gerbimu“.
Gražūs žodžiai, neturėję jokio turinio: Sovietų sąjunga gyvavo jau pamynusi trijų Baltijos valstybių suverenumą, kraujyje paskandinusi tų valstybių ir Ukrainos partizaninį judėjimą, 1953 m. sušaudžiusi Berlyno ir Vokietijos darbininkų protestus, o po metų – 1956 m. – sovietų tankai negailestingai traiškys Vengrijos sukilimą, griaus Budapeštą.
Istoriniu požiūriu įdomesnės yra pirmojo puslapio publikacijos, viršuje – būsimo SSRS vadovo N. Chruščiovo kalba, kur pristatomas naujas vyriausybės vadovas N. Bulganinas, o žemiau – buvusio ministrų tarybos pirmininko G. Malenkovo atsistatydinimo raštas.
Na, ir „vyšnia ant torto“ – tai propagandinis „Staliniečio“ 2 puslapio didžiulis tekstas apie „didžiąją tarybinių tautų ir kinų draugystę“. Tekstas spausdinamas sutarties tarp SSRS ir Kinijos Liaudies Respublikos pasirašymo 5-ųjų metinių proga. Tekste daug džiaugsmo dėl Kinijos ūkio vystymo pasiekimų, įvairiapusiškos draugystės ryšių ir pan.
Ar ne kažką panašaus iš Rusijos girdime ir šiomis dienomis?
14,704 peržiūrų (-a)