Atliekų rūšiavimo naujovės – jau ne už kalnų

Kretingoje požeminių konteinerių kol kas nedaugės.
Netolimoje ateityje rajono teritorijoje daugės panaudotos tekstilės surinkimo konteinerių, gyventojai palaipsniui bus aprūpinti ir biologinių maisto atliekų surinkimo konteineriais. Be to, gyventojams atsiras galimybė rinkti ir į specialias talpas išpilti panaudotą aliejų, taukus, riebalus, ką dabar dažniausiai supilame į kanalizaciją.
Vietinės rinkliavos dydis nesikeis
Gyvenant prekių ir paslaugų brangimo laikmetyje, SĮ „Kretingos komunalininkas“ direktorius Rimantas Žiaušys tikino, kad šiemet gyventojams vietinės rinkliavos dydis nesikeis. Bent kol kas tai neplanuojama, nebent kitaip nuspręstų savivaldybės Taryba.
„Rajono gyventojai gana tvarkingai ir pareigingai moka vietinę rinkliavą, palyginti su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, esame tarp pirmaujančių. Gal keli procentėliai gyventojų sukaupia skolų, tačiau jeigu jų skolos užsitęsia kiek ilgesnį laiką, įsijungia teisiniai reguliavimo mechanizmai, o su jais jau beveik niekas nejuokauja, susimoka“, – sakė R. Žiaušys.
Netolimoje ateityje visų gyventojų laukia gana didelės permainos rūšiuojant įvairias buitines atliekas. Šiandien ne vieną gali stebinti, kad kol kas visame rajone tėra 9 tekstinės surinkimo konteineriai, iš jų net du stovi Kartenos centre šalia turgavietės. Pastebėta, kad vasarą, kai savaitgaliais Kartenoje susirenka daugiau prekeivių, tie du tekstilės konteineriai gana greit prisipildo. Tekstilės atliekų surinkimu ir išvežimu rūpinasi bendrovė „Ekonovus“. Direktoriaus teigimu, ateityje visame rajone turėtų būti ne mažiau kaip 29 tekstilės konteineriai. Nuo 2025 m. tekstilės atliekų rūšiavimas bus privalomas, o tinkamų konteinerių įsigijimą remia Lietuvos Vyriausybė.
„Tokius konteinerius įsigyjant savo lėšomis, patirtume papildomų išlaidų, o dabar teliks pasinaudoti valstybės teikiama parama. Nepraleisime tokios progos,“ – sakė R. Žiaušys.
Maisto atliekoms – specialūs konteineriai
Nuo 2024 m. sausio 1 d. turi būti įgyvendintas maisto atliekų surinkimas, kad jos nebepatektų į mišrias atliekas. Individualių valdų savininkai turėtų gauti 100 litrų talpos konteinerius, o daugiabučių gyventojai bus aprūpinti specialiais kibirėliais. Prie daugiabučių lauke taip pat bus pastatyti specialūs konteineriai maisto atliekoms surinkti.
„Šiandien tokia padėtis visoje Lietuvoje, kad neturime tinkamos maisto atliekų surinkimo ir transportavimo patirties. Dabar ne mes vieni dėliojame tokių atliekų išvežimo būdus, dažnumą, bendraujame su kitais komunalininkais. Bet laiko dar yra, manau, kad viską sutvarkysime“, – teigė R. Žiaušys. Savivaldybėms įsigyjant maisto atliekų surinkimo konteinerius, Vyriausybė taip pat teiks paramą.
Komunalininkų vadovo teigimu, visiškai pasiteisino Kretingoje įrengti požeminiai atliekų surinkimo konteineriai. Juos įrenginėjant buvo manoma, kad teks rečiau aptarnauti, gal būt susitaupys logistikos išlaidos, tačiau dėl netolygaus išdėstymo mieste atliekas tenka išvežti kas dvi dienas. Tokių požeminių konteinerių įrengta 31.
Rinksime ir aliejaus atliekas
Pirmieji Lietuvoje maisto atliekas rinkti ir rūšiuoti pradėjo Druskininkų savivaldybė, kurią aptarnauja Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras.
Šio centro atstovė Aldona Jankauskienė pasakojo, kad nuo 2018 m. Druskininkų savivaldybė pirmoji specialiais maisto atliekų surinkimo kibirėliais ir konteineriais aprūpino individualių namų gyventojus. Taip pat gyventojams buvo išdalintos atskiros talpos panaudotam aliejui bei riebalams. Vėliau rūšiuoti maisto atliekas pradėjo ir daugiabučių gyventojai, jų kiemuose įrengti požeminiai arba pusiau požeminiai konteineriai.
Pradedant rinkti maisto atliekas, buvo tam tikras gyventojų priešiškumas, buvo baimių, nuogąstavimų, kad atskirai kaupiamos atliekos smirdės, o tai neigiamai paveiks bendrą gyvenamąją aplinką. Pasak. A. Jankauskienės, pradžioje teko gyventojus įtikinėti, o vėliau jie ir patys pamatė, kad nieko panašaus neįvyko. Kita vertus, kai maisto atliekos patekdavo į bendras, mišrias atliekas, nemalonių kvapų problemos lyg ir nebuvo.
Maisto atliekų surinkimas ir rūšiavimas, ypač surenkant panaudotą aliejų, riebalus, palankiai paveiktų centralizuotus nuotekų vamzdynus. Jeigu namuose riebalai, aliejus didesniais kiekiais pilamas į kanalizaciją, tai nusėda ant vamzdžių sienelių, juos kemša, būna, kad jų išvalymui būtina kviesti išmanantį santechniką.
Panašios problemos būna ir centralizuotuose nuotekų tinkluose. Kaip teigė „Kretingos vandenų“ vadovas Tomas Jurgutis, jų specialistai stebi ir kontroliuoja juridinių asmenų ūkinę veiklą, ar į nuotekas išleidžiami medžiagų kiekiai neviršija leistinų normų. Kiek aliejaus ar riebalų į nuotekų tinklus išpila gyventojai – nežinia, fiksuojamas tik pats faktas. Riebalų atliekos kemša centralizuotus magistralinius vamzdynus, jie reikalauja periodiškų praplovimų, o didžiausias dėmesys reikalingas nuotekų siurblinėms. T. Jurgučio įsitikinimu, galimybė gyventojams rūšiuoti ir rinkti aliejaus ir riebalų atliekas teigiamai paveiktų nuotekų tinklų priežiūrą.
12,626 peržiūrų (-a)
Kada išsirausit konteinerius prieš abejus senųjų kapinių vartus? Kada iš ten plastikinius nutempsite? Tekstilei skirtų konteinerių įrengimų Valstybė rūpinsis nuo 2025 metų. Nieko sau tiek laukti! Nevaidinkit rūpestingų. Poreikis yra, perkat ir statot, o papildyti galima ir vėliau. Visiškas nemąstymas atsiskleidžia. Ir atsakomybės stoka, maskuojama taupumu. Juk žmonės tekstilę priversti mesti į mišriuosius konteinerius, o tai jau kenkimas gamtai, bet iš atimtos galimybės rūšiuoti. Susimąstykite!