Apie 20 hekterų žemės plotas Pasieniečių gatvėje Kretingoje, buvusio taip vadinamo „lapyno“ teritorija, numatytas skirti pramonei, verslui. Tačiau kada jis taps patraukliu investuotojams ir jame atsiras kokia nors didesnė įmonė, niekas pasakyti negali, o valdininkai nesiryžta net spėlioti. Dabar jis tapo lyg didelės krūvos šiferio saugykla.
Apie 40 hektarų ploto sklypą iš valstybės kažkada išsinuomavusi UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ šiandien žvėrelių nebeaugina. Daugiau kaip prieš dvejus metus visa teritorija buvo padalinta perpus – apie 20 hektarų žemės sklypas liko bendrovės žinioje, kuris dabar dalimis pernuomojamas pastatus įsigijusiems naujiems šeimininkams.
Likęs 20 hektarų sklypas Kretingos rajono bendrajame plane numatytas kaip pramoninės paskirties sklypas, kuris turėtų pereiti Savivaldybės žinion. Planuota jį, galbūt padalijus į mažesnius sklypus, pasiūlyti investuotojams.
Tačiau ta diena, kai sklypas bus perduotas Savivaldybei, o juo labiau, kai jame pradės kurtis kokios nors įmonės, dar toliau nei už kalnų. Mat dabar nei buvęs sklypo nuomininkas – UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“, nei Kretingos rajono savivaldybė, nei Nacionalinė žemės tarnyba nedaro nieko, kad būtų galima rengti detaliuosius planus ir teritoriją teikti aukcionui parduoti ar išnuomoti.
Pagal galiojančius teisės aktus, pasibaigus ir kitaip nutrūkus valstybinės žemės nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo žemės sklypą sutvarkyti – išvalyti nuo šiukšlių, nereikalingų pastatų. Kitaip tariant, grąžinti valstybei ne blogesnį nei buvo.
Dabar apie 20 hektarų žemės sklype riogso pašiūrių, kuriose buvo auginami žvėreliai, griuvėsiai. Tačiau blogiausia, jog yra daug kenksmingų medžiagų – šiferio. Juo buvo uždengtos visos pašiūrės.
Vadinasi, buvusiam sklypo šeimininkui privaloma ne tik nugriauti pašiūrių liekanas, bet ir utilizuoti šiferio atliekas, kurių numatytame perduoti Savivaldybei sklype yra pakankamai daug.
„Buvusiame lapyne, apie 20 hektarų plote, kuriame buvo žvėrelių auginimo pašiūrės, dar yra likę apie 100 tonų šiferio. Jį reikia utilizuoti. Nors tai ir nėra ypatingai brangu, vis dėlto reikalinga ir darbo jėga, yra ir kitokių problemų. Tačiau pašiūrės bus nugriautos, šis klausimas sprendžiamas su bendrovės akcininkais“, – „Švyturiui“ teigė bendrovės „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ direktorius Rimantas Galdikas, užsiminęs, jog anksčiau lyg ir buvo kažkoks susitarimas su Savivaldybės administracija dėl pagalbos įmonei tvarkant teritoriją.
Dėl kokios pagalbos buvo tartąsi ir kodėl jos bendrovė negavo, R.Galdikas nepasakė.
„Žinot, kokie dabar yra Savivaldybės direktoriai“, – pasidomėjus galbūt pažadėtos galimos pagalbos forma, sumurmėjo R.Galdikas.
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo Daliaus Vitkaus, valstybei priklausančiame 20 hektarų teritorijoje numatoma suformuoti verslui patrauklius sklypus.
„Negaliu pasakyti, ar tai bus vienas, du ar daugiau sklypų. Tai nuspręs Savivaldybė. Dabar vis dar laukiame, kol buvęs nuomininkas išvalys teritoriją. Tada galėsime jį perduoti Savivaldybei. Kol sklypas nesutvarkytas, kol jame dar yra statiniai, nieko daryti negalime“, – „Švyturiui“ sakė D.Vitkus.
NŽT Kretingos skyriaus vedėjo žodžius pakartojo ir Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Reda Kasnauskė.
„Teritorijų planavimo procedūros dar nepradėtos todėl, kad dar tebėra statiniai. Ką nors daryti galėsime tik tada, kai buvęs nuomininkas viską nugriaus, sutvarkys teritoriją. Kiek šioje teritorijoje bus sklypų, dar nenuspręsta, tačiau jie bus skirti pramonei, verslui, sliūlomi investuotojams“, – patikino R.Kasnauskė.
Ar dar ilgai Kretingos pašonėje riogsos griuvėsiai ir dūlės tonos kenksmingo šiferio, pasakyti negalėjo ir Savivaldybės meras Antanas Kalnius. Pasak jo, dabar buvusios „lapyno“ teritorijos reikalais rūpinasi Savivaldybės administracija, todėl klausti reikėtų jos specialistų.
„Ši teritorija bus skirta pramonei ir verslui, kaip numatyta Bendrajame plane“, – trumpai paaiškino meras A.Kalnius.
8,677 peržiūrų (-a)