Senųjų Budrių centras. Naujesni laikai savo mūrų paliko. Čia lakstė basa senoios kartos vaikystė. Kretingos rajonas. 2021 m. spalis.

Tai apie savo „klejones“ kalbėsiu. Nesu kretingiškė. Esu tik prašalaitė. Bet kaip žemaitei šis kraštas, jo vaizdai, žmonės, įvairios žinios visada buvo įdomu ir brangu.

(Tęsinys. Pradžia Nr. 14 (9235); 16 (9237); 18 (9239)).

Stasiuką radau Kintuose
Taigi stengiausi aplankyti žmones, kurie vaikystėje, jaunystėje daug padėjo. Vienas neaplankytas dar buvo užsilikęs. Tai anas berniūkštis, kurį minėjau pradžioje. Tas, kuris iš Nausodžio – nuo Budrių – ankstyviausią rytą basas, pustekinis po keturiolika ar penkiolika kilometrų skubėdavo į Kretingos turgų. Kiaušinius ar uogas parduoti, į eilę prie duonelės bėgti. Tas berniūkštis – tai pirmasis mano gimtinės kaime pasirodęs agronomas Stanislovas Lygutas. Stasiukas. Jau žinojau, kad nuo seniai iki dabr, jau būdamas garbingo amžiaus, jis gyvena Šilutės rajone, Kintuose.
Nukeliavau į Kintus. Susitikau su Irena ir Stasiu Lygutais. Turėjome labai mielos kalbos apie mano kaimą Patausalę Telšių rajone. Iš šio krašto kilusi ir Irena Lygutienė. Bevartant senus albumus su nutolusio laiko nuotraukomis, sužinojau, kad Stasys Lygutas yra kilęs iš Kretingos rajono, nuo Budrių, ten lankė mokyklą. O gimęs konkrečiai Nausodyje. Šalia Budrių. Kretingos rajonas.

Nausodis. Kretingos rajonas. Gražus kaimas su gilia istorija. Tik žmonių nebematyti. Ir nebebuvo kam pasakyti, kur čia Lygutų troba buvo.

Nustebau ir nudžiugau – juk žinau Budrius! Ir jie tapo dar įdomesni, jei iš čia kilęs ir pirmasis mūsų kaimo agronomas! Jaunas ir reiklus, veiklus vaikinas iš tolimų mūsų kaimo šienapjūtės, javapjūtės laikų.

Suklysta ir enciklopedijos
Pargrįžusi iš susitikimo su Irena ir Stasiu Lygutais, sėdau daugiau domėtis Budriais. Stasiukas daug papasakojo apie savo jaunas, labai jaunas dieneles ten. Žinoma, nepamiršau ir mokslininko, šalies Garbės archeologo Igno Jablonskio. Juk ir tas iš Budrių… Kad labiau brangintum – pažink jo padangę! „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ lapas internete liudija: „Jablonskis Ignas, 1911-05-26 Budriai (Kartenos valsčius)…“ – ir taip toliau.
Dabar internete yra daug straipsnių apie Igną Jablonskį bei jo mokslinį palikimą. Tik štai kitur rašoma, kad gimęs 1911 m. Budriuose, Skuodo rajone … „tarp Mosėdžio ir Skuodo“. Ir kad jo tyrinėtieji, moksliškai įvertinti Budriai yra Skuodo rajono kaimas. Tai kaip čia dabar yra!? Budriai, bet ne tie?
Ne tie… Yra, pasirodo, ne taip toli ir kiti Budriai. Skleidžiu ant stalo popierinį žemėlapį, žiūriu ir internetą – kur tie Skuodo Budriai. Yra tokie. Yra ir Skuodo Budriai. Spėjama, jog nuo tolimų tūkstantmečių žmonių ten gyventa. Netoli Skuodo. Ir Mosėdis netoli. Archeologinė įdomybė čia esanti dirbami laukai, kurių ribas tebežymi nežinia kada sudėti akmenys. Internetas taip rašo. Šių Budrių nežinojau. Žinojau tik minėtus Kretingos rajono, Žalgirio seniūnijos Budrius. Ten jau Kartenos padangė. Tai va. Tenka ir mokslininką, žemaičių tyrinėtoją Igną Jablonskį „peradresuoti“ mintyse į Skuodo Budrius. Gal dar pasiseks ir šį kaimą kada nors aplankyti.

Nausodžio kaimo globėjai ir sargybiniai, apgyvendinti mažytėje mūro bažnytėlėje… Kretingos rajonas. 2021 m. spalis.

Kas ima domėtis Žemaitija, žemaičiais, tegu bus itin smalsu ir įdomu susipažinti su Igno Jablonskio moksliniu palikimu, su jo tekstais, su etnografijos medžiaga susipažinti. Ir galbūt patikėti, kad žodis „žemaičiai“ yra nuo žodžio ŽEMĖ, o ne nuo „aukštai-žemai“.
Ignas Jablonskis daug prisidėjo įsteigiant garsųjį mūsų kaimų muziejų Rumšiškėse. Sielojosi dėl senosios architektūros. Istorikas Julius Kanarskas 100-ųjų mokslinnko gimimo metinių proga 2011 m. rašė: „I. Jablonskis labai išgyveno ir nesuprato, kodėl valstybė skyrė didžiulius pinigus senamiesčiams restauruoti, o nė kapeikos – etninei architektūrai išsaugoti. Jo įsitikinimu, didmiesčių architektūra lietuviui iš prigimties yra svetima, atnešta svetimšalių, o etninė architektūra atsirado, vystėsi ir tobulėjo kartu su Lietuvos istorine raida ir kultūra bei kaimo žmonių sąmonės kitimu. Negalėjo suprasti valstybės paveldosaugos politikos, lėmusios etninės architektūros sunykimą.“

Širdies šiluma „mano“ Budriams išliko
Išsiaiškintas suklaidinimas, kad Ignas Jablonskis ne iš tų, o iš kitų Budrių, neatgrasė nuo įsisenėjusio siekio dar kartą aplankyti Kartenos krašto Budrius. Ir šiems Budriams praeities įdomybių nestinga. Jau vien tai, kad iš krašto kilęs ir čia septynmetę mokyklą baigęs yra pirmasis mano kaimo agronomas Stasys Lygutas, reikia šiuos Budrius aplankyti
2021-ųjų metų ruduo buvo labai permainingas: tai vėtros, tai užsitęsę tamsūs lietūs… Bet Budriai vis būdravo many. Ir pasitaikė vienas puikus 2021-ųjų spalio pirmadienis. Toks pritilęs, be didelių vėjų, be pilko lietaus. Keliauju į Budrius! Į Kartenos Budrius!

Minijos slėnis už Raguviškių. Kretingos rajonas. Sukome kairėn, ieškodami Nausodžio ir Budrių. 2021 m. spalis.

Maršrutinis autobusiukas nuveža iš Klaipėdos į Kretingą. O iš čia – taksi. Su šauniu Kretingos taksistu Damijonu, kuris pažadėjo ir nuvežti, ir pavežioti, ir palaukti, ir parvežti… Riedame mano pilkųjų Budrių link. Garbės archeologo Igno Jablonskio jau ten „nebeturiu“. Jis kituose Budriuose. Bet turiu Stasiuką Lygutą. Ir aną moterį, ramiai vidur kiemo sėdėjusią, didelę baltą stirtą jau priskaldžiusi ir toliau baltus šakalius skaldžiusią…
Mano tolimi pilkieji Budriai… Iš nebeatmenamų metų. Seniai išsvajoti. Lekiame! Pro rudenio nuauksintus pakelės medžius – Raguviškių link, pro vaizdingą Minijos slėnį. Taksi vairuotojui Damijonui pasakiau, ne tik kur, bet ir ko važiuoju – gero žmogaus gimtų vietų aplankyti. Damijonas, pasirodo, kažkada su žmonėmis svarbiose pareigose dirbęs. Mato, kad bus lengviau, jei padės. Patarė, kad pirma peržvelkim Nausodį, o tada jau ir Budrius. O Budriuose – pirmiausiai kapines. Tada jau toliau. Taip ir padarėm.
(Autorės pastabėlė. Dėkoju mieliems skaitytojams už palankius atsiliepimus. Ir atsiprašau už netyčines klaideles anose publikacijose. Dabartinės Nausodžio, Budrių nuotraukos yra iš 2021 m. rudens. Taisykite, papildykite, ką žinote apie Budrius, apie paminėtus asmenis. Rašyti galima asmenine žinute į Janinos Zvonkuvienės feisbuko paskyrą. Arba Redakcijai.)
(Bus daugiau.)

 19,761 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes