Pastarosiomis savaitėmis ypač suaktyvėjo sukčiai, švarinantys asmenines bankų sąskaitas, iš patiklių ir neapdairių piliečių išviliodami įspūdingas tūkstantines sumas. Ir tai – nežiūrint į nuolatinius policijos perspėjimus: neaktyvuokite savo telefonuose gautų fiktyvių nuorodų, niekam niekada neatskleiskite savo asmeninių duomenų! Lietuvos komerciniai bankai meldžia savo klientų: nespauskite gautų neaiškių nuorodų, neveskite savo duomenų!

Kaip veikia sukčiai
Surinkus ir apibendrinus pastarosios savaitės policijos pranešimus, aiškiai matyti du pagrindiniai sukčiavimo būdai. Matyt – jie paprasčiausi bei lengviausi.
Vienas – tai falsifikuota, apgaulinga, neva iš banko gauta SMS apie apribotą asmeninės sąskaitos veikimą (sutrikusį atsiskaitymą, numanomą įsilaužimą, pinigų plovimą…). Sukčių prigalvotų priežasčių variantų gali būti labai įvairių. Tų SMS tekstai gali skambėti net labai grėsmingai, tačiau ar verta visiškai pametus galvą panikuoti ir apie ničnieką negalvojant iškart spausti žinutėje esančią nuorodą?
Gal pirma bandykite skambinti į savo banką ir išsiaiškinti reikalą?
Antras būdas – potencialių aukų ieškoma interneto skelbimų portaluose. Kaip tai veikia? Daikto pardavėjui siūloma pasinaudoti kurjerių, siuntų vežėjų paslauga. Populiariausias skelbimų portalas skelbiu.lt rašo, kad jų partneriai – kelios pagrindinės siuntų pristatymo tarnybos. Tačiau skelbimų portalas perspėja: sukčiai atsiunčia nuorodas į fiktyvius skelbiu.lt ar siuntų vežėjų puslapius, kur prašoma įvesti banko kortelės duomenis. Dar svarbi detalė: skelbimų portalai rekomenduoja prekę siųsti pirkėjui tik įsitikinus, kad už ją buvo visiškai atsiskaityta arba prekę perduoti, kaip sakoma, iš rankų į rankas.

Apiplėšimų dyžiai stebina
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (KAVPK) duomenimis, vien tik praėjusį savaitgalį (gegužės 20–22 dienomis) mūsų regione nuo telefoninių sukčių nukentėjo 11 žmonių. Aštuoniems buvo atsiųstos SMS apie neva bankuose sutrikdytas jų sąskaitas, 3 žmonės „pakibo“ per interneto skelbimų portalus, pardavinėdami asmeninius daiktus. Bankų sąskaitose žmonės prarado nuo 276 iki 7000 eurų.
Lietuvos policija pasidalino informacija apie telefoninius sukčiavimus kituose šalies regionuose. Štai Tauragės regione nuo metų pradžios pradėti net 28 tyrimai dėl sukčiavimo. Vien gegužės pirmosiomis dienomis – dar 6 nauji sukčiavimo tyrimo atvejai.
Tauragės regione nuo sukčių kentėjo ir vyrai, ir moterys, iš asmeninių sąskaitų be pėdsakų dingę nuo kelių šimtų iki bemaž 6 tūkst. eurų.
Praėjusį savaitgalį Vilniaus regione sukčiai iš devynių asmenų išviliojo beveik 24 tūkst. eurų. Didžiausias nuostolis – iš vienos moters sąskaitos pasisavinta 8,5 tūkst. eurų.

Sukčius iš pašiūrės Šventojoje
Asmeninis susidūrimas su telefoniniais sukčiais buvo gana įspūdingas: per keturias dienas – trys atvejai. Nebuvo reikalingas joks žurnalistinis tyrimas – faktai patys lindo į mano telefoną.
Pirmieji du buvo susiję su mano skelbimais skelbimų portale. Kaip ir pas daugelį žmonių, atsirado vienas kitas nereikalingas daiktas, kuriuos galima parduoti. Kaip ir skelbia policija, sukčių bandymas apgauti vyko pasitelkus „WhatsApp“ programėlę, nors dažnai naudojama ir kita populiari „Viber“ programėlė.
Gegužės 12 d. savo „WhatsApp“ gaunu žinutę iš numerio +370 617 39750: nukopijuota mano skelbimo nuoroda ir klausimas – ar daiktas dar neparduotas.
– Ne, neparduotas.
– Ar daiktas be trūkumų, neturi defektų?
– Ne, viskas tvarkoje.
– Tada OK, norėčiau įsigyti, kuriame mieste gyvenate?
– Kretingoje, bet galiu atvažiuoti į Klaipėdą.
– O aš – Šventosios, Mėguvos 20A. Ar galimas pristatymas kurjeriu DPD, pinigus gausite iš karto.
– Gal susitinkame Palangoje? Bus iš rankų į rankas…
Po mano pasiūlymo susitikti susirašinėjimas nutrūko. Praėjo pora dienų, aš „ant bajerio“ dar paklausiau, ar nenori pirkti to daikto, bet atsakymas buvo automatiškas – „Ar galimas pristatymas kurjeriu DPD, pinigus gausite iš karto“.
Manau, šiuo atveju sukčius „padegė“ neįvertinęs aplinkybės, kad gyvenu šalia Palangos ir esu pasirengęs parduodamą daiktą perduoti iš rankų į rankas. Be to, per „Google Map“ patikrinus nurodytą adresą, Šventoje matėsi tik krūmuose paskendusi kažkokia pašiūrė. Ką rasi pašiūrėje? Nebent kniaukiančius sulaukėjusius katinus. Tiesa, Google vaizdą fiksavo 2012 metais.
Vyras – kurjerių
„verslo klientas“
Antrasis sukčių bandymas vėl buvo pasinaudojant „WhatsApp“. Pradžia tokia pati – atsiunčiama skelbimo nuoroda ir klausimai apie parduodamą daiktą. Dabar „klientas“ naudojosi nr. +370 653 77399, moteris net prisistatė – iš Utenos. Parašė, kad jos vyras yra „Omniva“ verslo klientas, pas mane gali atvykti kurjeris, man tai nebus per brangu. Rašau: netoliese yra „Omniva“ siuntų terminalas, padarote pavedimą, aš siunčiu, viskas paprasta.
Man atsako: ne, mokėjimas tik per „Omniva“ pristatymo paslaugą, jai reikalinga gavimo garantija.
Tada klausiu: o kaip aš gausiu pinigus už parduotą daiktą? (Tuo momentu jau visiškai įsitikinau, su kuo bendrauju).
Gaunu žinutę su falsifikuotu, bet labai panašiu į tikrąjį, siuntų tarnybos „Omniva“ logotipu, falsifikuota nuoroda omniva.lt–info.saugi–siunta.com… Ir dar lyg priekaištas, kad ji jau sumokėjo 2,3 Eur pristatymą. Tačiau svarbiausia, kad aš turiu sekti tą nuorodą, nurodyti savo vardą, pavardę, telefono numerį, o jau tada pinigai bus pervesti į mano sąskaitą…
Dar pastebėta detalė: „vacapas“ rodo rašančiojo portretuką, abiem atvejais tai buvo jauna moteris, kurios veidą dengė dideli saulės akiniai. Viskas kaip šnipų filme…

Banko sąskaitų „sutrikimai“
Ir trečiasis bandymas kėsintis į asmeninius pinigus – tai neva banko atsiųsta SMS apie mano sąskaitos atsiskaitymų sutrikimus. Žinutės pabaigoje – nurodymas spausti nuorodą. Šiuo atveju mintyse pasiunčiau juos paskui tą garsųjį rusų karinį laivą ir žinutę ištryniau. O SEB banko pasiteiravau, kodėl čia mes visi taip masiškai puldinėjami.

Vilija Nausėdaitė, banko SEB Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė.

SAB banko Valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė teigė, kad „šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojantys sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą – tai gali būti ir valstybinės institucijos, ir banko pavadinimas. Deja, išmanieji telefonai išmanūs tiek, kad SMS žinutes grupuoja pagal tai, ką nurodo siuntėjas. Internete pilna tinklapių, kurie teikia tokią paslaugą: galima nusiųsti žinutę nurodant „mama“ ir gavėjo telefone tokia žinutė atsiras prie ankstesnių tikrosios mamos žinučių“.
Bankininkė dar kartą patvirtino: joks bankas SMS žinutėmis aktyvių nuorodų nesiunčia, todėl jau vien žinutė neva banko vardu su nuoroda turėtų sukelti nepasitikėjimą.
Kitas svarbus momentas, gavus tokią žinutę ir visgi paspaudus nuorodą, kuri dažniausiai veda į netikrą banko interneto puslapį, neįvesti jokių asmeninių duomenų – interneto banko atpažinimo kodo, asmens kodo, mokėjimo kortelės duomenų ir savo mobiliajame telefone neatlikti jokių veiksmų, t. y. nevesti programėlės „Smart–ID“ PIN1 ar PIN2 kodų. Tik tuo atveju, jei klientas įveda tokius ar dalį tokių duomenų, sukčiai gali gauti prieigą prie kliento lėšų ir atlikti neteisėtas operacijas. Neįvedus asmeninių duomenų sukčiai negali atlikti jokių operacijų kliento vardu.

 13,120 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes