Mokyklos reorganizacija – politikų galvos skausmas
Kretingos technologijos ir verslo mokykla keičia savo pavadinimą – ji jau tapo Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro padaliniu. Ši reorganizacija sukėlė nemažą sumaištį Savivaldybės taryboje, kurios nariai dar neapsisprendė, Savivaldybei likti dalininke ar visiškai atsisveikinti su šia įstaiga.
Kretingos technologijos ir verslo mokykla iki šiol priklausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o Kretingos rajono savivaldybės buvo dalininkė. Nors ir turėdama gana dideles patalpas, bendrabutį, vis dėlto gyveno pakankamai skurdžiai. Šį tą pasako ir tai, jog iki šiol mokyklos patalpos buvo šildomos malkomis.
Ministerijos sprendimui perduoti mokyklą Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrui Savivaldybės neturėjo jokios įtakos, tačiau dar gali likti dalininke.
Tikimasi, kad įvykus reorganizacijai mokykla pakils į kur kas aukštesnį lygį – bus išspręsto materialinės problemos, atnaujinta mokymo bazė bei sutvarkyti kiti reikalai. Tačiau tik tuo atveju, jei Savivaldybės savo dalies atsisakys.
Kitaip tariant, Kretingos technologijos ir verslo mokykla, tapusi Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro filialu ar skyriumi, būtų aprūpinama viskuo, ko tik reikėtų sėkmingam mokymo procesui vykdyti.
Jei Savivaldybės liktų dalininke, kažkiek lėšų ji turėtų skirti mokyklai. Kai kurių politikų vertinimu, tas „kažkiek“ gali būti apie 2-3 mln. eurų.
Savivaldybės tarybos nario Stepono Baltuonio nuomone, galbūt būtų geriau, jei Savivaldybė liktų dalininke.
„Manau, kad visiškas savo dalies atsisakymas nebūtų priimtinas. Dabar mokykla turi ne tik patalpas, bet ir nemažą, apie 50 hektarų žemės plotą. Neaišku, kas bus su juo, Viską perėmus E.Galvanausko profesinio mokymo centrui, žemės gali būti išparceliuota. Be to, yra grėsmė, kad gali atsitikti taip, kaip prieš keletą metų atsitiko su buvusiu technikumu, kai jis tapo Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyriumi. Aišku, kad pats pastatas buvo nugriautas, skųstis negalima, tačiau pati mokykla dingo iš Kretingos. Nors, kita vertus, galbūt aš ir klystu, galutinio sprendimo neturiu, dar trūksta informacijos“, – „Švyturiui“ sakė S.Baltuonis.
Savivaldybės tarybos narys, Švietimo komiteto pirmininkas Tomas Abelkis taip pat teigė, jog konkretaus sprendimo, kaip pasielgti tarybai, dar nėra.
„Manau, kad nuspręssime šį mėnesį vyksiančiame Tarybos posėdyje. Tačiau manau, kad Savivaldybei neverta stengtis likti dalininke, o dėl galimybių Kretingos visuomenei naudotis, pavyzdžiui, mokyklos sporto sale, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirašytas ketinimų protokolas, pagal kurį kretingiškiai mažiausiai penkerius metus galės ja naudotis“, – sakė T.Abelkis.
Savivaldybės tarybos nario Juozo Mažeikos nuomone, Savivaldybei nereikėtų likti dalininke, nes tai rajono biudžetui per daug kainuotų.
„Likusi dalininke, Savivaldybė turėtų investuoti į mokyklos materialinę bazę, o tai būtų pakankamai sudėtinga. Kyla klausimas, ar būsime finansiškai pajėgūs? Tačiau tai dar labai svarstytinas klausimas. Pavyzdžiui, jei visi moksleiviai tilps Klaipėdoje, kam Klaipėdos mokymo centrui reikės išlaikyti mokyklą Kretingoje? Reikia suskaičiuoti visus pliusus ir minusus. Kol kas aš matau daugiau minusų, jei Savivaldybė liktų dalininke. Manau, kad viskas priklauso nuo moksleivių skaičiaus, kuris kasmet mažėja“, – sakė J.Mažeika.
Kad Savivaldybė neliktų mokyklos dalininke, bene labiausiai rūpinasi E.Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė Dalia Martišauskienė.
„Atrodytų, lyg ir smulkmena, tačiau dabar mokykla neturi pakankamai lėšų iki metų pabaigos net malkoms. Mokyklos proijungimas prie centralizuotų šilumos tinklų kainuotų apie milijoną eurų. Savivaldybės biudžetui tai būtų labai didelė našta. Kad mokykla taptų šiuolaikiška, atitiktų visus reikalavimus reikia investuoti apie 10 mln. eurų. Be to, Savivaldybei likus dalininke, labai pasunkėja įstaigos valdymas, sulėtėja sprendimų priėmimo greitis. Kitaip tariant, bus daug biurokratizmo. Dabar E.Galvanausko profesinio mokymo centre sprendimai priimami greitai. Nerimauti, kad mokyklos Kretingoje neliks, tikrai neverta. Gali patikinti, kad reorganizavus mokyklą, Kretingoje ji bus mažiausiai penkerius metus. Žemė, kuria dabar naudojasi mokykla, irgi niekur nedings. Ji yra valstybės nuosavybė. Dabar sprendžiama, skaičiuojama, kiek žemės iš tikrųjų reikia mokyklai. Kas bus nereikalinga, bus perduota Nacionalinei žemės tarnybai. Tai ji spręs, ką su ja daryti. Manau, kad yra vienintelis tinkamas variantas Savivaldybės savo dalininkės teisių turėtų atsisakyti“, – tikino D.Martišauskienė.
Beje, D.Martišauskienė taip pat yra ir Savivaldybės tarybos narė. Jei Kretingos rajono savivaldybė liktų mokyklos dalininke, politikė galbūt turėtų rinktis – toliau atstovauti rinkėjus Taryboje arba vadovauti E.Galvanausko profesinio mokymo centrui.
„Pasirinkčiau vadovavimą centrui“ – net nedvejodama atsakė D.Martišauskienė, pridūrusi, jog dėl šio klausimo laukianti atsakymo į užklausimą iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.
„Manau, kad vis dėlto galėčiau likti ir centro direktore, ir Tarybos nare, nes E.Galvanausko profesinio mokymo centras yra valstybinė įstaiga, pavaldi tiesiogiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, todėl viešųjų ir privačių interesų konflikto neturėtų būti“, – sakė D.Martišauskienė.
11,103 peržiūrų (-a)
