Šiemet Kretinga Jonines šventė kitaip: šventės vieta iš įprastinės vietos prie miesto estrados persikėlė į Kretingos muziejaus Vandens malūno kiemelį, kur kretingiškių bei miesto svečių laukė renginys „Plaukiam į Jonines“. Šventės dalyviai trumpiausią metų naktį pasitiko plaukdami baidarėmis ir per ausines klausydami miesto istorijos. Vyko muzikos fiesta, burtai ir prizų dalybos.
Koncertavo ir ant tilto
Šventės pradžią paskelbė Kretingos muziejaus darbuotojos Kristina Lauciutė-Dimienė ir Diana Jomantaitė-Jonaitienė, kurių duetas vedė šį renginį.„Šiandien ypatinga proga švęsti gyvenimą, nes tai stebuklų ir magijos metas. Šį vakarą paparčio žiedo ieškosime neįprastai: gal tas stebuklingas žiedas žydi visai ne miškuose ar laukuose, o vandenyje. Tad pirmą kartą Kretingos istorijoje Jonines sutiksime plaukdami Akmenos upe“, – pranešė Kristina.
Beveik trys dešimtys baidarių netrukus jau skrodė Akmenos upės vandenis, o besiirdami baidarininkai dar galėjo ausinėse klausytis Kretingos miesto istorijos. Norintys pamatyti plaukiančią baidarių regatą būrėsi prie vadinamojo „Žuvinės“ tilto, ant kurio pirmą kartą miesto istorijoje buvo surengtas ir koncertas. Grojo Kretingos rajono kultūros centro armonikierių ansamblis, vadovaujamas Vytauto Kubilinsko.
Malūno kiemelyje šventės dalyvius linksmino muzika ir smagios dainos, taip pat čia visų laukė ir su Joninių švente susijusios protėvių tradicijos. Kiekvienas galėjo iš specialiai paruoštų žolynų nusipinti sau vainiką ir juo pasipuošti. Šventės vedėja priminė magišką vainikų plukdymo prasmę: „Vainikas yra vasaros augmenijos stebuklas, Saulės simbolis, kuris apsaugo nuo tamsybių. Vainiko plukdymas – tai tarsi keturių stichijų: žemės, oro, ugnies ir vandens sąjunga.“
Šventišką atmosferą malūno kiemelyje kūrė Telšių kultūros centro vokalinė instrumentinė grupė „Gramofonas“, Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras „Kristale“ bei grupė „Ilex“. Skambėjo plataus spektro muzikiniai kūriniai: liaudiškos dainos, senosios ir populiariosios estrados dainos. Tiesa, prie grupės „Gramofonas“ prisijungė ir LNK projekto „Lietuvos balsas. Senjorai“ vienu gražiausių vokalu vadintas Antanas Gaudiešius.
Šventinės tradicijos ir prizai
Prie scenos galiausiai buvo sukviesti ir pagerbti į šventę atvykę Jonai, Janinos ir Rasos. Šokėjų grupė juos apdovanojo vainikais, o šventės svečiai audringomis ovacijomis. Į Akmenos upę buvo paleistas bendras garbingiausių šventės dalyvių vainikas.
„Paleidžiame šitą stebuklingą ir magišką vainiką į upę, mintimis sudėdami į jį savo norus ir svajones, ir tegul šiam vainikui beplaukiant upe viskas pildosi“, – taip paaiškino šio veiksmo reikšmę viena iš renginio vedėjų Diana Jomantaitė-Jonaitienė.
Žinoma, ir kokios Joninės be laužo? Teatralizuotą Joninių laužo uždegimo ceremoniją surengė Kretingos kultūros centro šokėjai, kurie su vainikais ir degančiais fakelais sukosi malūno kiemelyje ir sukūrė mistiško ritualo atmosferą.
Į malūno kiemelį sugrįžus baidarininkams atėjo metas paparčio žiedo dalyboms. Iš Kretingos rajono turizmo ir informacijos centro atstovės Ritos Beržanskienės rankų burtų keliu buvo traukiami įvairiausio pavidalo „paparčio žiedai“ – šventės rėmėjų įsteigti prizai: kvietimai praleisti laiką sodyboje „Vienkiemis“, Kretingos restorano ir picerijos „Ugnies Varuliai“ kvietimai išsirinkti ir pasivaišinti pica, „Japoniško sodo“ kvietimai apsilankyti didžiausiame Europoje japoniškame sode, motelio-restorano „Smagratis“ ir pramogų parko „BOOM park“ dovanų kuponai.
Vandens turizmo perspektyvos
Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė pasidžiaugė, kad prieš dešimtmetį sutvarkyta Kretingos dvaro sodybos teritorija prie dvaro Vandens malūno yra būtent ta erdvė etnokultūros renginiams organizuoti ir ypatingai šiais metais švenčiant Jonines čia puikiai derėjo pražydę bijūnai bei Akmenos upės kraštovaizdis.
„Be to, šventę pagyvino plaukimas baidarėmis. Upė pirmą kartą tapo pagrindiniu šventės akcentu. Manau, kad tai yra puiki Kretingos rajono mero Antano Kalniaus iniciatyva, kurią reikia palaikyti ir toliau ją plėtoti.“ – sakė ji.
Tiesa, pasak direktorės, daugiau nei prieš 15 metų muziejus vykdė „PHARE“ programą ir buvo įsigyta vandens dviračių bei valčių. Programos tikslas buvo plėtoti vandens turizmąAkmenos upe, tačiau tuo metu muziejininkai nesulaukė palaikymo, o vieniem buvo sudėtinga juos aptarnauti bei išsaugoti, nes atsirado ilgapirščių, kurie ne kartą bandė vandens dviračius pasisavinti, tad po metų buvo paskelbtas aukcionas ir dviračiai bei valtys buvo parduoti.
„Būdama šių metų Joninių šventėje pasigailėjau to mūsų žingsnio parduoti vandens dviračius, galbūt juos reikėjo išsaugoti ir tai būtų puiki proga plėtoti vandens turizmą Kretingoje. Tai, manau, pagyvintų visas mūsų šventes: ne tik Jonines, bet, pavyzdžiui, ir Tradicinių amatų šventę, ir Antanines“, – dalinosi mintimis V. Kanapkienė.
Mindaugas LAUKYS, Juozo Baltiejaus nuotraukos
3,440 peržiūrų (-a)