Atšilus orams poilsiautojai vis daugiau laiko praleidžia prie vandens telkinių. Bet ar žinote, kokių pagrindinių prevencinių saugumo priemonių reikia imtis, kaip elgtis maudynių metu ar kokios priemonės gali tikti gelbėjant skęstantįjį? Pasak Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Eugenijaus Bertašiaus, nors mūsų rajone nuskendusiųjų statistika nėra gąsdinanti, tačiau pažvelgus į situaciją visos šalies mastu – skaičiai yra liūdni.

Imamasi prevencinių priemonių
Praėjusiais metais Kretingos rajone buvo tik vienas iškvietimas į skendimo atvejį, kai žvejys iškrito iš valties ir nuskendo. Šiemet Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba fiksavo taip pat tik vieną atvejį.
„Tačiau tai jau buvo iškvietimas ne gelbėti, o situacija post factum, kai reikėjo ištraukti jau nuskendusio žmogaus kūną“, – sakė E. Bertašius.
Praėjusiais metais Lietuvoje nuskendo 144 žmonės, 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei 5 tokios mirties atvejai. Per šešis šių metų mėnesius šalies ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 48 skenduolius (pernai – 60), iš jų – vieną vaiką (pernai – 3), išgelbėjo 21 gyventoją (pernai – 10). Tiesa, vien birželį buvo ištraukta 15 skenduolių.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia žmonių šiemet nuskendo Kauno ir Vilniaus apskrityse (po 9 gyventojus). Vyrų iš vandens telkinių ištraukta 6 kartus daugiau nei moterų (iš vandens telkinių ištraukti 36 vyrai), nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 54 metai.
Tiesa, E. Bertašius įvardijo ir kitą liūdną statistiką: nuskęstama dažniausiai dėl per didelio alkoholio kiekio vartojimo, devyniuose iš dešimties atvejų problema būna alkoholis.
Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) statistika liudija, kad kasmet pasaulyje nuskęsta 236 tūkst. žmonių. Į šį skaičių neįtrauktos su transportu susijusios žūtys vandenyje ir potvynio aukos.
Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistai informuoja: daugiau nei 90 proc. tokių mirčių įvyksta upėse, ežeruose, šuliniuose ir buitinėse vandens laikymo talpyklose. Nuskendimas yra viena iš dešimties pagrindinių 1-24 metų vaikų ir jaunuolių mirties priežasčių.
Kad maudymosi sezonu skaudžių nelaimių neįvyktų, pasak E. Bertašiaus, imamasi prevencinių priemonių. Prie pagrindinių Kretingos rajono maudyklų jau yra įrengti specialūs stendai, kuriuose, be pagrindinių saugaus maudymosi taisyklių, yra nurodyta ir informacija apie tikslią maudyklos vietą (jos adresas).
„Tokios vietos rajone yra šešios: Kurmaičių poilsiavietėje prie Padvarių užtvankos už tilto, prie I-ojo tvenkinio Kretingoje, Klibiuose, Vidmantuose, prie Kašučių ežero ir Darbėnuose. Be to, maudyklose jau yra įrengti du stovai su šiuolaikiškais gelbėjimo ratais, būtent Kretingoje, prie Dvaro parko I-ojo tvenkinio ir prie Kašučių ežero. Artimiausiu metu bus pastatyti tokie gelbėjimosi ratai dar keturiose pagrindinėse rajono maudyklose: būtent tose vietose, kur yra pati didžiausia besimaudančiųjų koncentracija. Šie mūsų įrengiami gelbėjimosi ratai, jų gaubtai ir stovai atitinka visus Europos sąjungos standartus tokioms priemonėms“, – sakė gelbėjimo tarnybos viršininkas.
Pasak pašnekovo, šį priemonė, gelbėjimosi ratai, labai reikalinga, nes neprofesionaliai gelbėti skęstantįjį be tokių priemonių yra labai pavojinga: skęstantysis gali po vandeniu nusitempti ir jį begelbėjantį žmogų.

Gelbsti ir plastikinis butelis
E. Bertašius išvardijo ir pagrindines saugaus elgesio prie vandens telkinių taisykles.
Pasak jo, reikia maudytis tam skirtose vietose, nesimaudyti nuošaliose. Be to, negalima maudytis ir nardyti, jei nėra nežinoma, koks telkinio dugnas. Negalima į gilesnį vandens telkinį lipti privalgius ar apsvaigus nuo alkoholio. Taip pat pavojinga plaukti per toli nuo kranto, ypač už plūdurų, jeigu jie yra, nes pervertinus savo jėgas gali įvykti nelaimė. Saugumo sumetimais, maudantis jūroje, taip pat patariama neplaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų nepatikimų priemonių, nes jos gali apsiversti ir būna sunku vėl grįžti į pradinę padėtį. Ir, žinoma, patariama niekados nepervertinti savo jėgų.
Pamačius skęstantį žmogų reikia atkreipti dėmesį ir į atstumą.
„Gelbėjimo ratą ne taip toli galima numesti, todėl reikia įvertinti, ar sugebėsi numesti ar ne. Bet gelbėjimo priemonė gali būti ir kitokie daiktai. Pavyzdžiui, galima numesti ir kamuolį, kurio plūdrumas pakankamai didelis. Galima naudoti net, pavyzdžiui, didesnį plastikinį mineralinio vandens butelį: jį su kokiu šimtu gramų vandens galima numesti pakankamai toli.
„Ir, žinoma, kuo skubiau kviesti pagalbą: skambinti numeriu 112. Dažnai svarbu yra ir pasitikti atvykstančius gelbėtojus, nes tikslią vietą, pavyzdžiui, paežerėse, nėra lengva nupasakoti. Todėl mes ir statėme anksčiau minėtus stendus, kuriuose būtent ir nurodyta tiksli maudyklos vieta“, – pridūrė E. Bertašius.
Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas pasidžiaugė, kad mokyklose jau yra atsiradusios ir plaukimo pamokos, nes, pasak jo, ugdyti gebėjimą plaukioti, pradėti „draugauti“ su vandeniu būtina jau nuo mažens.

Mindaugas LAUKYS

 11,486 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes