Vienas įspūdingiausių Salantų kultūros centro renginių vedėjo Aurimo Rapalio (viduryje) iniciatyva suorganizuotų renginių – „Kuršē ont Imbaries 2022“. Rasos Grigaitytės nuotr.

Kalbėti apie toliausiai Kretingos įsikūrusią seniūniją – Salantų miesto – galima labai daug. Be abejonės, įdomu būtų dalintis šio krašto kilmės padavimais, legendomis, gyvavusiomis tradicijomis, galima akcentuoti čia gimusius, kūrusius žymius žmones, žavėtis esamais gamtos stebuklais, kultūros paveldais. Tačiau bendraujant su Salantų kultūros centro direktore bei šio miesto bendruomenės pirmininke Stase Preibiene įsitikini, kad itin svarbu kalbėti ir apie tai, kokius stebuklus šiandien salantiškiai kuria savo rankomis, atviromis širdimis, pagarbiai žvelgdami į praeitį, dabartį bei investuodami į kultūra pripildytą ateitį.
Ne paslaptis, kad dažnai žmonės, nors ir turi idėjų, bet nedrįsta jų įgyvendinti, pristinga finansavimo joms realizuoti, kartkartėmis išsigąsta, jog reikės daug darbo įdėti. Tačiau stebint salantiškių organizuojamas veiklas, akivaizdu, jog šio karšto žmonėms drąsaus polėkio nestinga. Tai, kad 2022 metais Salantų kultūros centras laimėjo net dvidešimt projektų (iš Lietuvos kultūros tarybos, LR žemės ūkio ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės ir kt.) bei visus su užsidegimu įgyvendina, rodo, jog pažadus turi lydėti ir atsakingas veiksmas.
Pokalbio metu S. Preibienė atkreipia dėmesį, kad renginio organizavimas nėra formalus „pliuso“ užsidėjimas ir niekada nesistengiama ieškoti lengviausio sprendimo. Anot pašnekovės pastebėjimo, dažniausiai žiūrovas mato gražiąją šventės pusę, tačiau ne visada pagalvoja, kiek daug pastangų įdėta, kad viskas įsigyvendintų. Kaip vieną iš pavyzdžių pateikia šią vasarą vykusį tarptautinį festivalį „Kuršē ont Imbaries 2022“.
„Tokius projektus padaryti – yra ką veikti, labai pavargome, bet rezultatai puikūs. Viską esame susiplanavę ir dirbame pagal tą planą. Jau prieš metus žinome, kokius kviesime kolektyvus, nors net nežinome finansinių galimybių. Galima sakyti, kad planuojame, o kartu ir rizikuojame. Taip pat reikia galvoti ne tik apie kultūrinę renginio vertę, bet ir kruopščiai apsvarstyti visus ūkinius klausimus: kur svečiams automobilius pasistatyti, kur inventorių pasidėti, kur nakvoti ir visa kita. Valdiško automobilio neturime nei vieno, visur važiuojame savo asmeniniu transportu, darbo laiko neskaičiuojame. Ieškome ir savanorių, ir be rėmėjų neapsieiname. Džiugu, kad atvyksta svečiai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, netgi iš Čikagos“, – pasakojo S.Preibienė.
Nors šiemet šventės metu oras buvo lietingas, Salantų kultūros centro direktorė pasidžiaugė, kad atvažiavo pasiruošę žmonės, kurie nebijojo vaikščioti basi, nakvoti palapinėse, mokėjo džiaugtis lietumi, o ne verkšlenti.
Pašnekovė pasakojo, kad įvairiapusiška kultūra stengiamasi sudominti kuo daugiau įvairaus amžiaus žmonių, socialinių sluoksnių, kad jie būtų ne tik stebėtojai, bet ir aktyvūs dalyviai.

Salantų kultūros centro direktorė ir Salantų miesto bendruomenės pirmininkė Stasė Preibienė.

„Stengiamės apjungti ir suaugusius, ir vaikus. Turime liaudiškų šokių grupę „Salanta“, linijinių šokių kolektyvą „Mozaika“, folkloro, vokalinį bei giedotojų ansamblius, liaudiškos muzikos kapelą, taip pat etnokultūros klubą, į kurį ateina ir vaikeliai. Tada prisijungia ir šeimos, galiausiai organizuojame šeimos šventę. Mūsų būrys plečiasi“, – tikino direktorė.
Salantų miesto bendruomenėje dažnai vykdomos būtent praktiškos edukacijos, iš visos šalies kviečiami meistrai, siekiant, kad jie įneštų daugiau naujovių, o rengiamų mugių, švenčių metu sukurtus darbelius salantiškiai galėtų parduoti. Kitaip tariant, visapusiškai turininga veikla. Pasakodama apie edukacijas, S. Preibienė pasidalino norima įgyvendinti idėja – turėti atskirą edukacijų erdvę, nes šiuo metu vietos yra labai mažai, tenka įveiklinti kultūros centro visus įmanomus laisvus kvadratinius metrus.
Paklausta, kodėl svarbu dėmesį telkti į kultūrą, S.Preibienė itin grakščiai atsakė: „Kultūra – vienintelis šviesos taškelis giliam kaime, kur žmonės dar turi priežastį ateiti, susiburti. Gal todėl, kad esu ir bendruomenės pirmininkė, norisi, jog visi gautų bent trupinėlį kultūros. Mano nuolatinis darbas yra kultūra, o ta kultūra apima viską. Neužsiimame vien tik koncertais, ar vien tik „popsu“… Pas mus yra ir klasika, ir džiazas, ir jau minėtojo „popso“ yra, ir liaudies, ir daug profesionalaus meno. Norisi žmonėms profesionalumo parodyti, nereikia nuo to bėgti, juk ne vien tik mėgėjiška veikla turi būti. Stengiamės įnešti grynos kultūros. Vaikščioti ant scenos su suplėšytais džinsais – tai ne ta kultūra, kurią norime puoselėti“.
Tuo pačiu S.Preibienė akcentavo, kad vienas iš svarbiausių dėmenų – turėti bendraminčių branduolį, mokėti dirbti komandoje, išgirsti, ką žmogus sako. Taip pat ji pasidžiaugė, kad pavyko tokią komandą suburti.
Kai kalbama apie Salantus, tikriausiai, daugeliui jau nekyla nuostabos išgirdus tokius apibūdinimus, kaip akmenorių, audėjų kraštas, kad Salantai buvo laikomas žydų miestu, netgi dabartinis restauruotas Salantų kultūros centro pastatas yra buvusi žydų sinagoga. Tiesa, yra išlikusios kolonos, senovinis šviestuvas.
„Kai vyko kultūros centro renovacija, reikėjo daug kovoti, kad neišardytų kolonų, neišmestų „liustros“. Esu tokio požiūrio žmogus – nebūtina viską išardyti, reikia atskirti, ką naikinti, o ką palikti“, – prisiminė pašnekovė.
Kita vertus, mažiau žinoma, kaip nenuilstančiai salantiškiai puoselėja nykstančias giedojimo tradicijas. Šiais metais gautas finansavimas įgyvendinti projektą „Liaudiškasis giedojimas – gyvuojanti, bet nykstanti tradicija“ leis profesionaliai įrašyti ir išsaugoti ateinančioms kartoms unikalias Salantų apylinkių giesmes. Kaip pasakojo S.Preibienė, nors giedojimų vakarai turi gilias tradicijas, kiekvienas kaimas turi savo melodijas, giedama per laidotuves, adventą, per gavėnios laikotarpį, taip pat gegužės vakarais kaimai organizuoja susibūrimus. Tačiau realybė akivaizdi – kiekvienais metais vis dažniau tenka atsisveikinti su senyvo amžiaus žmonėmis, kurie kartu išsineša autentišką šio krašto melodingų giesmių palikimą.
Anot salantiškių, jiems svarbu puoselėti pagoniškąją, krikščioniškąjį, pilietinę dvasią, nes, kaip S. Preibienė sakė, „visa tai yra mūsų protėvių, senelių, tėvų palikimas“. Salantų kultūros centro renginių organizatoriaus, Partizanų trobos įkūrėjo Aurimo Rapalio jau vienuoliktus metus organizuojamas pėsčiųjų žygis „Kardo rinktinės partizanų takais“, pritraukiantis gausų būrį žygeivių iš visos Lietuvos, patvirtina, kaip iš tiesų žmonėms rūpi neužmiršti savo šaknų, pilietinės atsakomybės, prisilietimo prie lietuviškos dvasios. Praėjusiais metais įsitraukė apie 250 žygiuotojų, šiais metais norintys dalyvauti spalio 29 dieną vyksiančiame pėsčiųjų žygyje Salantai-Grūšlaukė, pirmiausia turi užpildyti registracijos formą internetu. Registracijos nuorodą galima rasti facebook puslapyje „Partizanų troba“ arba daugiau informacijos teirautis: aurimas.rapalis@gmail.com). O norintys vyrų folkloro grupės „Ugniavijas“ skambesyje paminėti vieną ryškiausių Kretingos krašto kovotojų Kazimierą Kontrimą-Montę yra kviečiami spalio 28 dieną 19 val. į Salantų kultūros centrą.
Salantų miesto šventė laikoma pagrindiniu metų renginiu Salantuose, į kurį susirenka minios žmonių. Tačiau, kaip S. Preibienė pastebėjo, nesiekiama pompastikos, bet nuoširdus atsidavimas tam, ką daro, leidžia sukurti įspūdingą šventę. Vis tik Salantuose vykstančios kultūrinės jungtys tarp praeities ir dabarties, tradicijos ir inovacijos, klasikos ir šiuolaikiškumo leidžia mėgautis visus metus puoselėjama kokybiška kultūros derme.

 25,714 peržiūrų (-a)

90% LikesVS
10% Dislikes