Kretingos rajono savivaldybės taryba nusprendė patvirtinti UAB „Kretingos vandenys“ 2023-2025 metų veiklos planą, o taip pat suteikti garantiją paimti ilgalaikę banko paskolą ir ją panaudoti plėtojant gyventojų būstų prijungimą prie esamos centralizuotos nuotekų valymo sistemos.
Abiejų klausimų sprendimas sukėlė diskusijas, nes „Kretingos vandenys“ kol kas dirba nuostolingai. Tarybos narė Jolita Vaickienė, posėdyje patvirtinta Administracijos direktore, kalbėjo, kad bendrovė per I šių metų pusmetį patyrė apie 400 tūkst. eurų nuostolį. Ir tai nežiūrint į aplinkybę, kad vandens tarifas Kretingos rajone brangesnis nei daugelyje kitų Lietuvos savivaldybių. Be to, kitų savivaldybių vandens tiekimo įmonės turi privalomus finansinius rezervus, kurių dėka gali padengti susidarančius nuostolius. O „Kretingos vandenys“ tokių rezervų neturi. Jeigu bendrovės nuostolių tendencija nesikeis, kitų metų pabaigoje galima sulaukti ir milijoninių nuostolių.
„Tai jau yra SOS ženklas. Gal mes turime kažką bendrovės viduje restruktūrizuoti, gal įvertinti savo išlaidas, investicijas, nes gali būti taip, kad vieną dieną finansiniai srautai sustos, nebus įmanoma atsiskaityti su tiekėjais. Savivaldybė yra įmonės akcininkė, todėl privalėsime ją dotuoti, gelbėti, duoti injekcijas. O ar savivaldybė bus tam pajėgi – nežinau“, – posėdyje kalbėjo J. Vaickienė.
Ji pastebėjo, kad bendri savivaldybės įsiskolinimai nuo 1 mln. eurų 2017 m. iki dabar išaugo iki 2,5 mln. eurų. O savivaldybės metinė apyvarta yra 2,6 mln. eurų. Reiškia, dengti „Kretingos vandenų“ įsiskolinimus bus problematiška.
Vykdant „Kretingos vandenų“ trimetį veiklos planą, numatytas skolinimasis iš tiekėjų dar 1 mln. eurų. Dar 800 tūkst. eurų bendrovė prašo dotacijos, kuri būtų įstatinio kapitalo didinimas. Reiškia, savo apyvartinių lėšų įmonė visai nebeturi, ji nebegali įvykdyti net menkiausio projekto. Finansiniams srautams sustojus, tiekėjai gali areštuoti sąskaitas, reikalus perduoti antstoliams, o jeigu neatsiskaitai – keliama bankroto byla.
Tarybos narys Juozas Mažeika pastebėjo, kad bendrovė didžiules išlaidas skiria geriamojo vandens kokybės gerinimui. Tokia situacija yra bent dviejose rajono vandenvietėse. Be vandens kokybės gerinimo neįmanoma apsieiti, tai privalu, nes vandens kokybę kontroliuojanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali tiesiog uždaryti kai kurias vandenvietes. O kaip tada gyventojams tiekti vandenį?
Išklausius informaciją apie padėtį „Kretingos vandenų“ bendrovėje, kai kurie Tarybos nariai siūlė mėnesiui atidėti sprendimo priėmimą, tačiau tai nesulaukė daugumos palaikymo.
Savivaldybės Taryba pritarė bendrovės „Kretingos vandenys“ trejų metų veiklos planui, tačiau bendrovės veiklos efektyvumui didesnį dėmesį skirs Ekonominės plėtros ir ūkio komitetas.
39,900 peržiūrų (-a)