Klaipėdos apylinkės prokuratūra nusprendė, jog Kretingos muziejus, savo saugyklose saugojęs senovinius ginklus be leidimo, nusikaltimo dėl to nepadarė ir praėjusių metų birželį pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistai ištyrė praėjusių metų vasarą iš Kretingos muziejaus saugyklų išimtus ginklus, šaudmenis bei amuniciją, juos įvertino ir priskyrė pagal pavojingumą atitinkamoms ginklų kategorijoms. Muziejuje ir toliau juos saugoti bei eksponuoti būtų galima, tačiau tai brangiai kainuotų. Todėl muziejininkai nusprendė dalį ginklų nurašyti ir pasilikti tik tuos, kurie labiausiai atspinti istorinius įvykius, įvairius ginkluotų kovų laikotarpius.
„Planuojame nurašyti 85 buvusius eksponatus, o muziejaus kolekcijoje palikti iš viso 16 ginklų – 10 perdaryti į visiškai netinkamus naudoti ir 6 tokius, kuriems netaikoma registracija. Tačiau nurašyti ginklai nebus sunaikinti. Jau sutarėme su Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune vadovybe, kad jie priims mūsų eksponatus. Šis muziejus priklauso Krašto apsaugos ministerijai ir turi tinkamas sąlygas ginklams saugoti bei eksponuoti. Tokiems mūsų ketinimams pirmiausia turi pritarti Savivaldybės taryba, kaip muziejaus steigėja. Po to kreipsimės į Kultūros ministeriją dėl specialaus įsakymo perduoti eksponatus“, – „Švyturiui“ teigė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.
Pasikeitė teisės aktai įpareigojo teisėsaugos institucijas pasirūpinti, kad šaunamųjų ginklų saugojimas muziejuose atitiktų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Kaip ir daugelyje kitų muziejų, taip ir Kretingos muziejuje ginklai buvo saugojami neturint specialių leidimų, nebuvo įrengtos reikalingos apsaugos priemonės. Todėl eksponatus policijos pareigūnai išėmė, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, visuomenėje sukėlęs ne tik nuostabą, bet ir juoką. Bene daugiausiai dėmesio buvo sulaukęs ir vadinamasis Salantų tankas, kuris, pagal pasikeitusių teisės aktų nuostatas, galbūt galėjo dar ir iššauti…
Vis dėlto, pasak Kretingos muziejaus direktorės V. Kanapkienės, norint ir toliau saugoti bei eksponuoti senovinius šaunamuosius ginklus, būtina pasirūpinti tinkamomis jų apsaugos priemonėmis, užtikrinti atitinkamas saugojimo sąlygas.
„Ginklai turi būti pažymėti identifikaciniais numeriais, įregistruoti Ginklų registre arba perdirbti į visiškai netinkamus naudoti. Taip pat reikia įrengti apsauginius signalizacijos ruožus, papildomą ginklų saugyklą, įsigyti metalinius seifus ar spintas, kuriose ginklai būtų saugojami, ginklus deaktyvuoti. Tokių sąlygų išpildymas reikalauja nemažai papildomų investicijų“, – sakė V.Kanapkienė.
30,459 peržiūrų (-a)