Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Erlėnų filiale iki lapkričio 29 dienos veikia pirmoji nasrėniškio Arvydo Zaleckio nuotraukų paroda „Nuostabus gamtos pasaulis“.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje ūkvedžiu dirbantis Arvydas pasakoja, kad fotografija žavėjosi nuo pat vaikystės. Būdamas pradinukas stebėjo, kaip popieriaus lape ryškėja nuotrauka, kas, anot pašnekovo, atrodė kaip absoliuti magija. Daugelis stebisi, kad visos nasrėniškio nuotraukos yra kuriamos ne moderniais fotoaparatais, bet telefonu. Kaip pastebėjo A. Zaleckis, su dabartiniu telefonu galima net ir filmą sukurti. Tačiau prasitaria, kad pasvajoja apie geresnį objektyvą, leisiantį perteikti dar subtilesnius vaizdus. Vienas iš Arvydo norų – užfiksuoti paukštį volungę, tačiau pripažįsta, kad su telefonu tai sunkiai įmanoma.
Arvydui nuotraukose itin svarbu šviesa, atspindžių žaismas ir, be
abejonės, – natūralumas. „Nuotraukose neturi būti jokių fotoshop‘ų (liet. – nuotraukų redagavimas). Jeigu kankorėžis nukrito ant kelio, vadinasi, jis turi būti. Kaip nufotografuoju, viskas taip ir yra. Specialių kompozicijų nedarau“, – apie kūrybos procesą kalba A. Zaleckis.
Gamtos vaizdus įamžinantis A. Zaleckis mano, kad gebėjimas pamatyti ir užfiksuoti Dievo sukurtą gamtos grožį lemia ir prigimtis. „Mano užfiksavimas yra prigimtinis dalykas. Teko skaityti, kad vardas Arvydas reiškia – matymas iš arti. Gal tai persidavė per vardą?“ – svarsto Arvydas.
Kitas svarbus Arvydo kūrybos bruožas – kurti pažintines nuotrauk
as, dalintis su kitais tuo, ko gyvenimo kasdienybėje žmonės gal nespėja pastebėti. Nasrėniškis pasidalina prisiminimu: „kažkada nufotografavau žydintį ąžuolą. Atvažiavusiam draugui sakau, kad ąžuolas žydi, o jis nustemba, kad pragyveno šitoj žemėj 70 metų ir nežinojo, kaip ąžuolas žydi“. Arvydas pasidžiaugia, kad kiekvienas naujas atrastas reiškinys skatina ir jį patį domėtis, analizuoti, skaityti.
A. Zaleckis atviravo, kad paroda „Nuostabus gamtos pasaulis“ tikriausiai nebūtų išvydusi dienos šviesos, jeigu ne Salantų miesto bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Jūratė Maciuvienė, kurios iniciatyva prasidėjo įgyvendinimo procesai. „Jeigu žmonėms malonu pažiūrėti mano kūrybą – kodėl gi ne?“ – retoriškai klausė žemaitis.
34,645 peržiūrų (-a)