Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro direktorė Jurgita Cinskienė.

Lapkričio 25-ąją minima tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Atkreipiant dėmesį į šią opią visuomenės problemą, mintimis su „Švyturiu“ pasidalino Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro direktorė Jurgita Cinskienė.
Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras nuo 2012 m. atlieka Specializuotos kompleksinės pagalbos centro (toliau SPKC) funkcijas Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonuose. Šis centras yra vienas iš 15 SKPC, veikiančių Lietuvoje nuo 2011 metų. Tais pačiais metais įsigaliojo smurto artimoje aplinkoje įstatymas – visiškai naujas teisės aktas, davęs pagrindą šiems centrams atsirasti. SKPC yra moterų nevyriausybinės organizacijos, valstybės deleguota funkcija teikiančios specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.

Kompleksinės pagalbos centro reikšmė
Šie centrai pagalbą teikia tiek moterims, tiek vyrams. Jurgita Cinskienė atkreipė dėmesį, kad SKPC pagalbos neteikia vaikams, išskyrus išimtinais atvejais nuo 16 metų amžiaus jaunuoliams su tėvų globėjų sutikimu ir, be abejo, jų pačių pageidavimu. Anot J. Cinskienės, organizuoti pagalbos teikimą vaikams, kurie nukentėjo nuo smurto artimoje aplinkoje, tapo liudininkais, gyveno smurtaujančioje aplinkoje yra Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcija.
Svarbu pastebėti, kad ilgai smurtas artimoje aplinkoje nebuvo pripažįstamas kaip visuomeninę reikšmę turinti veika. Kitaip tariant, nukentėjęs nuo smurto asmuo pats kreipdavosi į policijos pareigūnus, samdėsi advokatus ir tokiu būdu bandė atstatyti savo teises.
Įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas pakeitė iš esmės visą situaciją – valstybė prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti apsaugą, pagalbą, daryti tai nemokamai ir stoti į nukentėjusiojo asmens pusę.

Smurto statistika Lietuvoje
J. Cinskienė aptarė smurto artimoje aplinkoje situaciją Lietuvos kontekste, nes tik taip galima geriau suvokti padėtį Kretingoje.
Centro direktorė pasakojo, kad ilgai nebuvo atliekami išsamūs tyrimai, leidžiantys stebėti, lyginti, kaip keičiasi smurto artimoje aplinkoje situacija mūsų šalyje.
„Pagal Europos Sąjungoje atliktus tyrimus bandydavome įsivaizduoti, kokia padėtis yra Lietuvoje“, – teigė pašnekovė.
Tuo pačiu J. Cinskienė pasidžiaugė, kad 2019, 2020, 2022 metais vienas iš SKPC kartu su dar šešiais partneriais įgyvendino didelės apimties projektą, kuris padėjo įvertinti esamą smurto artimoje aplinkoje situaciją Lietuvoje. Buvo atliktos reprezentatyvios visuomenės apklausos. Rezultatai parodė, kad pagalbos kreipiasi tik apie 15 proc. visų žmonių, kurie pripažįsta, kad yra patyrę smurtą artimoje aplinkoje arba patiria šiuo metu. Apie 80 proc. nukentėjusiųjų yra moterys. Iki 20 proc. – vyrai.

Skirtumai tarp nukentėjusiųjų
J. Cinskienė išskyrė esminius skirtumus tarp nukentėjusiųjų moterų ir vyrų.
„Kai moteris pasakoja apie smurtinę patirtį, ji dažniausiai kalba apie einamą momentą ir apie smurtą, kurį jos atžvilgiu naudoja esamas arba buvęs sutuoktinis arba partneris. Kai apie smurtą kalba vyrai, jie dažniausiai kalba apie vaikystės patirtis, kada prieš juos smurtavo tėvai, broliai, globėjai, kiti artimi šeimos nariai ar giminaičiai“, – svarbiais aspektais dalijosi ekspertė.
Tačiau J. Cinskienė atkreipė dėmesį, jog būna atvejų, kuomet moterys tampa smurtautojos prieš savo vyrus, tačiau žvelgiant į šiandieninę situaciją Lietuvoje – moterys dažniausiai tampa aukomis.
„Pirmiausia, namai, artimiausi santykiai turėtų būti užuovėja – saugi, rami aplinka, kur įtampos neturėtų būti. Bet čia įvyksta priešingai. Mes turime dar vieną „karo lauką“, kur moteris grįžta namo ir vėl kyla įtampa, ir tam tikra prasme bandymas išgyventi. Tie žmonės, kurie turėtų jas mylėti ir gerbti, elgiasi priešingai – smurtauja įvairiomis formomis“, – paradoksalią situaciją pateikė pašnekovė.

Kaip gimsta smurtas artimoje aplinkoje
J. Cinskienė pokalbyje išskyrė esminius smurto artimoje aplinkoje etapus, tarsi tam tikrą smurto evoliuciją. Pradžioje dažniausiai būna psichologinis smurtas, kuris gali nekaltai pasireikšti santykiuose dar prieš santuoką. Pavyzdžiui, pavydas, kuris dažnai sutapatinamas su meilės apraiškomis, ilgainiui tampa ryškiu pavojumi intensyviam psichologiniam smurtui formuotis.
„Kas paskambino? Su kuo kalbėjai? Kas parašė žinutę? Su kuo susirašinėjai per facebook? Kas tau rašo elektroniniu paštu? Kur tu dabar eini? Na, tu gal neik ten. Gal tu neik pas draugę, neik pas mamą. Man per mažai laiko skiri. Man per maža tavo dėmesio. Mes turėtume būti kartu, nes aš tave labai myliu. Ir išvis, kam tau dar kažko reikia be manęs? Juk aš dabar tavo pasaulio centras“, – visi šie klausimai, pašnekovės teigimu, išreiškia vyro kontrolę, kai moteris ar mergina nepajunta, kaip po truputį siaurėja jos socialinis ratas, socialinė aplinka traukiasi iki to vieno žmogaus.
J. Cinskienė akcentavo, jog po psichologinio smurto pereinama prie ekonominio smurto. Laikui bėgant atsiranda bendras turtas, bendri finansiniai įsipareigojimai, vaikai ir vėl tas žmogus kalba: „gal tu nedirbk, dabar prižiūrėk vaikus. Tau reikia meilės šilumos, tu pavargsti – aš uždirbsiu, užteks mums visiems“. Ekspertė perspėjo, jog bėgant metams po truputį mažėja kvalifikacija, o kartu ir pasitikėjimas grįžti į darbinę aplinką. Kitaip tariant, ilgainiui „iškrentama“ iš darbo rinkos, sugrįžti nėra taip paprasta, finansinis savarankiškumas taip pat traukiasi.
Galiausiai viskas apsiverčia į kitą pusę. J. Cinskienės teigimu, kontrolės dangstymas rūpesčiu pavirsta kaltinimais: „Tu nedirbi. Tu neparneši pinigų. Tu esi mano išlaikoma. Čia yra mano turtas. O kur tu išleidi pinigus?“ Toks vyro elgesys dar labiau užspaudžia moterį, tačiau jeigu ši nusprendžia parodyti valią pastovėti už save, o partneris tai pajunta, vadinasi, įsijungia neadekvatus mąstymas griebtis ir fizinio smurto. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro direktorė teigė: „Vieną kartą tai gali būti pastūmimas, kitą kartą gal patampymas už plaukų, trečią kartą smūgis į veidą, o ketvirtą kartą tas smūgis galbūt toks, kad moteris jau net neatsikels“.
Pagalbos prašymas
Kalbinta pašnekovė pabrėžė, jog kuo ilgiau moteris tveria tokiuose santykiuose, tuo jai sunkiau iš jų išeiti, kadangi per tą laiką nebelieka savivertės ir žmogaus matymas itin susiaurėja. Gali atrodyti, kad tas smurtaujantis žmogus yra absoliučiai visagalis ir kontroliuoja moters likimą nuo – iki.
Skaudi statistika byloja, jog pagalbos kreiptis išdrįsta labai nedaug – tik apie 15 proc. nukentėjusiųjų.
Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro kontaktai:
Bendrasis pagalbos numeris SPKC: 8700 55516
Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras kontaktai:
Tel. (8445)78024
Mob. (8605) 82331
Mob. (8609)31466

 

 41,420 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes