Kalėdas švęsti buvo draudžiama sovietmečiu. Bet lietuviai jas švęsdavo. O dar daug visokių „baikų“ susigalvodavo sutikdami Naujuosius metus.
Buvusi ilgametė Kartenos kultūros namų vadovė Gražina Žąsytienė prisiminė, kad kartą karteniškiams repetuojant naujametinį sutikimą, jie buvo įskųsti valdžiai – neva, po repeticijos priedanga Kalėdas švenčia. Negeras žmogus įskundė, valdžiai norėjo baisiai įtikti, tik kad visai pro šalį prašovė su savo tokiu skundu. Bet nemaloni nuoskauda daugelio širdyse liko ilgam.
Pasak Gražinos, naujametiniai sutikimai kultūros namuose neretai būdavo ir gausūs, ir triukšmingi. Švęsti susirinkdavo beveik visas miestelis – ir jauni, ir vyresni. Pastatydavo eglutę salės vidury, puošdavo ją dažnai suneštais eglutės žaisliukais. Eglučių prašydavo pas Kartenos girininką, tas leisdavo kurias nors išvaizdesnes miške nusikirsti. Vieną didesnę eglutę pastatydavo lauke, šiaip ne taip ją įkasdavo į žemę. Tai dabar šalia seniūnijos pastato gražuolė išsišakojusi puošia miestelį, jai papuošti jau ir specialaus keltuvo reikia. O kažkada patys visokiomis priemonėmis, paprastas kopėčias prisilaikydami viršūnę pasiekdavo. Gražina pamena, kad dar ir jos vyresnieji sūnūs padėdavo gražinti eglutę.
Naujametinių švenčių „vinis“ pas karteniškius būdavo kaukių balius. Gražina pasakojo, kad ruošti kaukes, jas pasirinkti, susirasti buvo nemažas rūpestis, nes jų lengvai ir paprastai nebuvo kur gauti, o apie pirkimą parduotuvėse nebuvo nė kalbos. O jau kai visi susirikdavo į salę, pakakdavo linksmybių, „šposų“, „baikų“, šokių ir dainų. Kalėdas daugelis sutikdavo namuose, ramiau, tyliau, tai visada buvo ir yra šeimos šventė, o Naujieji metai – linksmybės kaimynų, draugų būryje. Gražina priminė, kad kažkada retas namuose turėjo savo muziką, garso aparatūrą, o kultūros namuose net juostinė „magė“ (juostinis magnetofonas) kokią nori muziką grodavo. Tai nuoširdaus siautimo pakakdavo.
Gaila tik vieno: kažkada Kartenoje gal vienas kitas fotoaparatas tebuvo, retai kuris fotografavo, tad ir naujametinių sutikimų nuotraukų iš senesnių laikų neišliko. Naujametinės linksmybės kultūros namuose trukdavo iki paryčių, niekas neskubėjo namo. Aišku, visada būdavo ir stalai su užkandžiais, valgiais ir „šio to“ atsigerti, paragauti.
34,440 peržiūrų (-a)