Po Lietuvos žydams siaubingos hitlerinės okupacijos jau prabėgo daugiau nei 80 metų. Tragiškas Lietuvos istorijos puslapis itin skaudžiai palietė ir Darbėnų miestelio gyvenimą. Siekdami įamžinti Holokausto metu Darbėnuose žuvusių 550 žydų atminimą, planuojama įgyvendinti naują projektą – pastatyti Atminimo sieną Darbėnų žydų bendruomenei.
Pasitelkus profesionalius projektuotus jau yra pateikta Atminimo sienos vizualizacija, taip pat gautas leidimas ją statyti prie masinės kapavietės Palangos gatvėje, Darbėnuose. Atminimo sienoje bus įmontuotas sunaikintos Darbėnų sinagogos pamato akmuo, trumpa Darbėnų žydų bendruomenės istorija lietuvių ir anglų kalbomis, o kiekvienai istoriškai patikrintai Darbėnų žydų pavardei ir vardui skirta atskira plytelė. Projektą įgyvendina Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, Edita Gliožerienė ir Darbėnų seniūnija.
Kalbintas Darbėnų miestelio seniūnas Alvydas Poškys pasakojo, kad kol kas sunku apibrėžti konkretesnę datą, kada bus pradėti paminklo statymo darbai, nes viskas priklausys nuo lėšų surinkimo laiko. Preliminariais apskaičiavimais projekto sąmata siekia 20 tūkst. eurų, todėl kviečiami visi norintys ir galintys aukoti ir prisidėti prie kultūrinės atminties išsaugojimo.
Kylantiems abejonių dėl Darbėnuose Holokausto metu žuvusių žydų duomenų tikslumo, Atminimo sienos iniciatorė Edita Bložienė patikina, kad visų 550 žydų duomenys kruopščiai surinkti: „Holokausto aukų sąrašas sudarytas bendradarbiaujant su Emory universiteto (Atlanta, JAV), hebrajų istorijos profesoriumi Ph. D. Judith London Evans direktoriumi Eriku Goldsteinu.“
Paklausus kodėl darbėniškiams svarbu įamžinti savo krašte gyvenusią žydų bendruomenę, paminklo idėjos sumanytoja pasakojo, jog paveldo, istorinės atminties aktualizavimas ir įamžinimas svarbi veikla ne tik dabar gyvenantiems, tai pagarbos ženklas ir tiems, kurių jau nebėra.
„Pasak rašytojo Sergėjaus Kanovičiaus, visi mes turime tą patį kelionmaišį. Pakratykim, suraskim senų, pamirštų, bet ne vienadienių dalykų – jų yra. Tuomet, kai statysime ką nors nauja, atsigręšime, kad pažiūrėtume, ar neskriaudžiame jo – mūsų protėvių atminimo – kad ir kokia forma jis būtų išreikštas – kryžiaus, plytos, šešiakampės žvaigždės ar grįstos gatvės“, – įsitikinusi mokytoja E. Gliožerienė.
Darbėniškė jau kone dešimtmetį tyrinėja Darbėnų žydų istoriją, kartu su bendraautoriais yra surinkusi bei parašiusi knygą „Darbėnų žydai“, sukūrusi su žurnalistu Eugenijumi Bunka trumpametražį filmą „Buvusiems gyvenimams ir kančiai atminti“. Taip pat E. Gliožerienės dėka atsiradę nemažai Darbėnų žydų istorijai atminti skirtų ženklų.
Prieš dvejus metus Darbėnų miestelio centre įamžinta meninė kompozicija „Obelis“, kurią sukūrė tautodailininkas Artūras Platakis. Šis istorinis ženklas skirtas Darbėnų žydų bendruomenei, liudija Darbėnų žydus gelbėjusias lietuvių pavardes, Izraelio valstybės simbolių kūrėją (gimusį Darbėnuose) – Davidą Wolsoną. Šiuo metu Obelaitėje įamžintos 9 čia gyvenusios šeimos, kurių palikuonys išsibarstę po visą pasaulį. Vienas obuolys yra skirtas Dalaso „Mavericks“ savininko Marko Cubano močiutės Saros Freintal šeimai. Jo močiutė yra gyvenusi Darbėnuose, po to išvažiavo į Ameriką, pasikeitė pavardę.
2020 metais Darbėnų miestelyje atidengtas Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo dovanotas atminimo ženklas, žymintis buvusią Darbėnų žydų sinagogos vietą. Greta viso to, Editos iniciatyva buvo atidengti du „Atminimo akmenys“ (memorialinės plytelės), skirtos įamžinti: profesionaliam fotografui Elijahu Bruckui ir 16-metei žydų mergaitei Esterai Kverelytei.
Darbėnų gimnazijos mokytoja E. Gliožerienė organizuoja kraštotyrines stovyklas, minėjimo renginius, vykdo įvairias edukacines veiklas, supažindinančias jaunąją kartą su žydų kultūra. Pasidalindamas su „Švyturiu“ kultūriniais projektų sumanymais, Darbėnų seniūnas A. Poškys atkreipė dėmesį ir į senųjų žydų namų įveiklinimą.
„Šiuose namuose kol kas nieko nevyksta. Pastatas avarinės būklės. Kadangi pastatas įrašytas į kultūros paveldo objektų sąrašą, nugriauti jo negalima, o atstatymui nėra lėšų. Diskusijų, kas galėtų atsirasti šiose patalpose buvo visokių, tačiau visi sutaria, kad dalis pastato patalpų turėtų būti skirta Darbėnų žydų istorijos muziejui“, – pasakojo Darbėnų miestelio seniūnas.
Anot A. Poškio, pagal preliminarius skaičiavimus seniesiems žydų namams atstatyti reikėtų apie 300–400 tūkst. eurų. Pritardama seniūno mintims E. Gliožerienė pridūrė, kad kiekvienas toks projektas nėra greitai įgyvendinamas ir, be abejonės, reikalaujantis aiškios sistemos bei iš aplinkos tiek moralinio, tiek finansinio palaikymo.
4,953 peržiūrų (-a)