Nuo 2017 metų, pirmąjį liepos sekmadienį, Lietuvoje yra minima Globėjų diena. Siekiant atkreipti dėmesį į vaikų globą bei jų globėjus, ne pirmus metus iš eilės savivaldybėse vyksta renginių savaitė, skirta Globėjo dienai paminėti. Artėjant šiai ypatingai savaitei, „Švyturys“ kalbina Kretingos socialinių paslaugų centro direktorę Danutę Skruibienę ir Globos centro veiklų koordinatorę Donatą Budrytę.
– Po Kretingos socialinių paslaugų centro sparnais plazda jauki plunksnelė – Vaikai yra vaikai. Kretingos rajonas. Vieniems šie žodžiai reiškia džiaugsmą, kitiems, galbūt, skausmą ar neviltį. Ką Jums reiškia žodžiai: Vaikai yra vaikai?
– Mums irgi reiškia tą patį, – sako socialinių paslaugų centro direktorė, – galbūt net stipriau paliečia širdį, nes mūsų akiratyje auga globojami vaikai, taip pat turime bendruomeninius vaikų globus namus, kur šiuo metu įsikūrę 3 vaikai: aštuoniolikmetė mergina, kuri jau ruošiasi išvažiuoti gyventi į Vilnių, septyniolikos metų vaikinas ir dešimties metų berniukas. Šie vaikai yra be tėvų globos, juos globoja mūsų centras. Taip pat turime globos koordinatorius, kurie padeda globėjams prižiūrėti ir globoti vaikučius, laikinai gyvenančius globėjų namuose. Turime 3 budinčius, mūsų pačių paruoštus, baigusius mokymus, globotojus. Šiuo metu visi trys globotojai turi po vieną vaiką, bet esant reikalui, kaip sutartyse numatyta, kiekvienas iš jų gali priimti dar po vieną vaikutį.
– Budinčiam globotojui yra priskiriama laikinoji globa, – į pokalbį įsiterpia centro veiklų koordinatorė Donata, – tol kol šių vaikų tėveliams yra teikiama pagalba, kad vaikas galėtų grįžti į savo šeimą.
– Mūsų pagrindinis tikslas ir yra, kad vaikas sugrįžtų į savo biologinę šeimą, – pokalbį tęsia centro direktorė, – jei to nepasiekiame – tada ieškomi nuolatiniai globėjai. Jei globėjai nerandami ir vaikas išreiškia norą gyventi pas mus – vaikas apsigyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Tad šiuo metu, kaip ir minėjau, viena iš trijų vaikų, jau kelia sparnus.
– Ar laisvai išleidžiate į savarankišką kelią?
– Jei vaikai tęsia mokslus – jiems yra galimybė gyventi iki 21 – erių metų, bet jei jie, sulaukę pilnametystės, nusprendžia išvykti, gyventi savarankiškai – su jais ir atsisveikiname. Tas rūpestis jais ir toliau tęsiasi, nėra taip, kad nukertame ir viskas. Susirašome, susiskambiname, jei yra bėda – priimame arba suteikiame kitas paslaugų rūšis. Tad tas rūpestis ir toliau tęsiasi – konsultacijos, pagalba, nuorodos, nukreipimas. Mes atliekame panašią misiją kaip ir tėvai savo vaikams. Šie vaikai yra mūsų vaikai. Taip pat yra 16 šeimų, kur vaikai auga pas artimus giminaičius, kurie yra tapę jų globėjais ir 20 šeimų, kur auga vaikai, nesusiję giminystės ryšiais.
– Ar sudėtinga tapti globėju?
– Reikia išklausyti mokymus, vaikų teisėms pateikti prašymą, kad norima tapti globėju, – pradeda pasakoti globos centro veiklų koordinatorė Donata, – taip pat noriu patikslinti, kad yra įvairių situacijų: ar tai artimas giminaitis, ar ne. Išklausius kursus – pateikiamos išvados, taip pat vertinama aplinka, būsimo globėjo galimybės auginti bei globoti vaiką (-us).
– Bet juk iki to, turbūt dar pats žmogus nueina ilgą apmąstymo kelią ar jis pasiruošęs tapti globėju?
– Šeimose įvyksta visokių situacijų, tarkime nutinka nelaimė, kažkas miršta ir reikia staigiai priimti sprendimą – tokiu būdu, dažniausiai, artimiausi giminaičiai tampa globėjais, – sako Donata ir priduria – žinoma turime ir tokių, kurie globėjais pasirenka būti savo noru.
– Lengviau, kai globėju tampa artimas giminaitis, – tęsia direktorė Danutė, – yra emocinis ryšis, ir žmogus pažįsta vaiką, ir vaikui jis ne svetimas, savas. Sunkiau apsispręsti, kai reikia tapti nuolatiniu globėju visai nepažįstamam vaikui. Ypač tą juntame vyresnių vaikučių atžvilgiu – jei mažamečiui ar ką tik gimusiam kūdikėliui pakankamai greitai randame globą, tai su paaugliais ar vos vyresniais yra labai sudėtinga. Vyresniam vaikui, ypač jei jis buvo išduotas, jau sunkiau patikėti suaugusiu žmogumi ir žmogui reikia laiko apsiprasti, pažinti, priimti didesnį vaiką, paauglį. Juk ir mes, suaugę, ne visada vienas su kitu randame bendrą kalbą – su vienais lengviau sekasi bendrauti, su kitais sunkiau ar net išvis nesinori. O vaikui reikia gyventi kiekvieną dieną, susitaikyti su tuo žmogumi, jį priimti, todėl tas pasirinkimas abiem pusėms yra ganėtinai sudėtingas.
– Maždaug nuo dešimties metų jau yra taip vadinami „seni vaikai“, – nelinksmai priduria Donata.
– Su vaiku jūs, kaip įstaiga, jau šiek tiek būnate susipažinę, o kaip atpažinti globėjus – ar tikrai tinkami, ar neskriaus, nesužalos vaiko?
– Yra du atestuoti asmenys, kurie rengia mokymus ir pateikia išvadas, – pradeda pasakoti Donata, – taip pat būsimus globėjus, stebėdami įvairias situacijas, vertina psichologai.
– Vertinimas tikrai yra griežtas, – įsiterpia vadovė, – važiuojama į namus, stebima aplinka, taip pat mokymų metu žmogaus būdas, charakterio ypatumai tikrai atsiskleidžia. Paskui irgi niekas nepaliekama likimo valiai – šeimai yra priskiriamas globos koordinatorius, kuris bendrauja tiek su globėjais, tiek su globojamu vaiku.
– Šeima gali pasiimti globoti vaiką ir iš kito Lietuvos miesto ir atsivežus į Kretingos rajoną, mes teikiame visas paslaugas, – priduria Donata, – pagrindinis mūsų klientas – vaikas.
– Kokie jūsų organizacijos lūkesčiai, – klausiu abiejų.
– Kad kiekvienas vaikas augtų šeimoje, – nuoširdžiai sako Donata.
– Arba šeimoje, arba bent jau šeimai artimoje aplinkoje, – priduria vadovė, – globos namai buvo mūsų pastate ir vaikai tikrai turėjo geras sąlygas augti, virtuvė skaniai maitino, visi rūpinosi. Kodėl išėjome į bendruomeninius globos namus? Tam, kad vaikai gyventų kaip namuose, kad jie turėtų raktą, kuriuo atsirakina SAVO namus. Jie džiaugiasi, kad dabar turi adresą. Regis, tokia smulkmena – adresas, raktas, o šiems vaikams tai labai svarbu. Ir ten dabar yra jų namai, kur vaikai patys gali kažką pasigaminti, kažką nusipirkti lygiai taip pat, kaip ir vaikai gyvenantys šeimoje ar su globėjais.
– Kaip manote ko trūksta, kad visi vaikai turėtų namus?.
– Tai būtų tobulas, idealus gyvenimas, – šypteli vadovė, – bet nelabai tikiu, kad taip nutiks. Yra labai skaudžių dalykų, jaunėja priklausomybių amžius, trylikamečiai – penkiolikmečiai jau yra priklausomi nuo įvairių medžiagų, yra atvejų, kai patys tėvai atsisako savo vaikų. Įsivaizduokite – šeimoje auga du vaikai, ateina tėvai ir sako – va, šito vieno vaiko atsisakau.
– Artai reiškia, kad tėvai nebesusitvarko su ūgtelėjusiais vaikais? – tikslinuosi, – ar tokiais atvejais jie gali kreiptis į jūs pagalbos?
– Taip, yra atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, kurie teikia tą pagalbą, visais būdais stengdamiesi išlaikyti vaikus šeimoje, bet mūsų visuomenėje tų priklausomybių tikrai dar labai daug: ir tėvai paslysta, užgeria, ir vaikai nelabai klauso, todėl turime tai, ką turime. Žinoma, labai norėčiau, kad visi vaikai augtų šeimoje, bet šiai dienai manau, dar turės praeiti nemažai laiko, kol visuomenė, tėvai prisiims didesnę atsakomybę ir nepamirš savo pareigos užauginti vaiką, – pasakoja direktorė ir priduria, – o savo globėjams, kurie rūpinasi vaikais, mes visokeriopai padedame – jei ištinka krizė, nesusikalbėjimas, liga – turime galimybę jiems suteikti atokvėpį, kad jie pailsėtų, atgautų jėgas ir vaikas, tą laikotarpį pabuvęs pas mus ar kitą globėją, vėl galėtų grįžti į globėjo šeimą.
– Gal galėtumėte trumpai pristatyti globėjams skirtų renginių savaitę?
– Birželio 27 – tą dieną bus atvirų durų diena „Širdies dulkės“. Tai – renginys, skirtas visiems Kretingos rajono gyventojams, kurio metu bus galima susipažinti su globa, su mūsų globėjais, rūpintojais. Pasidalinsime patirtimi, papasakosime ko reikia norint tapti globėju, padiskutuosime įvairiomis temomis, – ima pasakoti Donata, – o liepos 1 – ąja vyksime į Vilnių, į globėjams skirtą festivalį, vykstantį jau trečius metus iš eilės. Vingio parke bus didžiulis renginys globėjams, įvairios pramogos, dėmesį skirs valdžios atstovai, bus tarsi globėjų bendrystės diena, kai jie dalinsis savo patirtimi, pasidžiaugs, pailsės, pabendraus tarpusavyje. Taip pat liepos 2 – ąją, Kretingos bažnyčioje už globėjus bus aukojamos Šventos Mišios.
– Norime pasidžiaugti, kad turime du globos centro Ambasadorius, – sako direktorė, – vienas iš jų, tai mūsų rajono meras Antanas Kalnius ir Vydmantų klebonas Karolis Petravičius. Jie noriai prisideda, dalyvauja renginiuose, pabendrauja su vaikais.
– Ačiū už pokalbį. Ir tegu kuo daugiau vaikų suranda mylinčius žmones, kurie atrakina ne tik namų duris, bet ir širdį.
9,509 peržiūrų (-a)