Eglė Alonderienė AB „Kretingos vandenų“ direktore dirba nuo šių metų gegužės mėnesio. Vienas pirmųjų iššūkių, kurį tenka spręsti naujai įmonės vadovei, tai geriamojo vandens kokybės gerinimas gyvenvietėse, kur fluoridų koncentracija gręžiniuose aptinkama didžiausia. Ateityje, pasak vadovės, teks galvoti ir apie rimtesnius iššūkius, susijusius su klimato kaita.
Apie tai kalbamės su AB „Kretingos vandenys direktore Eglė Alonderiene
Fluoridų problema
-Turbūt Jums buvo žinoma šio regiono geriamo vandens problema – didelė fluoridų koncentracija. Žmonių sveikatai tai nėra gerai. Higienistai bei visuomenės sveikatos specialistai pastebi, jog kai kuriose rajono vietovėse tiek suaugusiųjų, tiek vaikų dantys juoduoja. Kaip Jūs matot šią problemą ir kaip ji turi būti sprendžiama?
Nuo šių metų gegužės 30 dienos laimėjusi konkursą pradėjau dirbti AB „Kretingos vandenys“ direktore. Pati esu kretingiškė ir tikrai žinau, jog Kretingos mieste naudoju puikų geriamą vandenį. Nes pati miesto vandenvietė turi vandens gerinimo įrenginius, kuriuose įdiegta fluoridų išvalymo technologija. Visi Kretingos, Kretingsodžio ir Padvarių gyventojai, kurie naudojasi šios vandenvietės paslaugomis gauna tikrai kokybišką geriamąjį vandenį. Kitose 21-oje rajono gyvenvietėje, pagal fluoridų koncentraciją giluminiuose gręžiniuose, vandens kokybė neatitinka higienos reikalavimų.
Būdų, kaip spręsti šią problemą yra įvairių. Šiuo metu pasakyti koks sprendimo būdas ir kur bus konkrečiai pritaikytas, negaliu. Iki šiol, paskutinius 4 metus bendrovė orientavosi į plėtrą, tad vandens kokybės gerinimo projektai nebuvo akcentuojami. Tačiau sutinku, jog tai labai aktuali problema, nes Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) leido su išlygomis gręžinius eksploatuoti vienus iki 2025 metų, o kitus – iki 2026 metų. Kitaip sakant, buvo gautas leidimas tiekti geriamąjį vandenį gyventojams su fluoridais. Taigi, turime nedaug laiko rasti sprendimus, ką daryti su vandenvietėmis, kuriose fluoridų koncentracija viršija leistinas normas.
-Kokie tie sprendimai?
-Tie sprendimai gali būti įvairūs, tačiau šiuo metu negalėčiau pasakyti kurioje vandenvietėje koks sprendimas bus pritaikytas. Pirmas galimas sprendimas būtų toks: prijungti gyvenvietės vandentiekio, kuriame vandens kokybė neužtikrinama pagal higienos normą, prie kitos, kur veikia jau valymo sistemos. Antras galimas sprendimas: pergręžti gręžinį į seklesnius žemės sluoksnius, kuriuose fluoridų nėra. Tiekiant gyventojams vandenį iš seklesnių sluoksnių, būtina ištirti ir jo kokybę, nes jame gali būti kitokių medžiagų, pavyzdžiui, geležies, amonio.
„vandens ūkis labai imlus elektros energijai. Praėjusių metų elektros energijos kainų šuolis padarė nuostolių“
Na ir trečias būdas, pats brangiausias, tai fluorido šalinimas, vadinama atbulinio osmoso technologija. Tai yra smulkūs filtrai, kuriuos įrengti ir eksploatuoti būtų brangu. Filtrai turi būti nuolat plaunami. Tam naudojama daug vandens. Tad liko metai-dveji padėčiai taisyti.
-VTAT leido naudoti kai kuriuos labiausiai problematiškus gręžinius iki 2025 ir 2026 metų. Jūsų tinklalapyje yra nulat skelbiami tyrimų duomenys. Ne visi vandens vartotojai juos skaito. Ar nereikėtų tų gyvenviečių žmonėms kažką žinoti daugiau? Ar jie nerizikuoja savo sveikata?
-Vienintelė mūsų rekomendacija, tai nenaudoti dantų pastos su fluoru. Geriamajame vandenyje tos fluoridų koncentracijos nėra tokios milžiniškos, kad ši medžiaga darytų didelę įtaką žmogaus sveikatai. Tačiau, jei valysimės dantis, naudodami dantų pastą su pridėtiniu fluoru, galime sau pakenkti. Gręžinių tyrimų rezultatus nuolat skelbiame. Jie labai nesikeičia. Jei randamas fluoras, tai jis ten tikrai yra.
-Kokie gręžiniai rajone turi didžiausią fluoridų koncentraciją?
-Daugiausiai virš 5 miligramų litre rastaa Leliūnų gręžinyje. Juo naudojasi iki 200 gyventojų.
Vandens kokybė – politikų atsakomybė
-Koks tolesnis likimas 4 projektų, susijusių su vandens valymu, kurie buvo svarstomi Kretingos r. Savivaldybės tarybos posėdyje?
-Situacija yra labai nevienareikšmė. Keturias sutartis dėl vandens ruošyklų Raguviškiuose, Juodupėnuose, Laukžemėje ir Leliūnuose yra pasirašęs buvęs bendrovės vadovas. Bendra sutarčių vertė apie 1 mln. Eur (be PVM). Tačiau, pasirašant sutartis, nenumatytos lėšos, iš kokių šaltinių bendrovė šiuos projektus galėtų įgyvendinti. Skolintis lėšų bendrovė neturi galimybės, dėl jau prisiimtų skolinių įsipareigojimų kitiems projektams finansuoti.
Iš kitos pusės – vandens ruošyklos minėtose gyvenvietėse yra reikalingos ir jas anksčiau ar vėliau reikės pastatyti.
„Klimatui šylant, kils smarkios liūtys ir bus užliejamos miestų gatvės. Senosios komunikacijos jau dabar nesusitvarko kai pila liūtys, o tinklai nespėja vandens surinkti“
Kretingos rajono savivaldybė yra „Kretingos vandenų“ akcininkė. Todėl projektų likimą turėtų nuspręsti savivaldybės Taryba. Jei Taryba pritars ir bus nuspręsta skirti biudžeto lėšų juos vykdyti, tai jie ir bus įgyvendinti.
-Tačiau galvojant apie žmonių gyvenimo kokybę bei tvarumą, tai reikės anksčiau ar vėliau atlikti? Ir už tai atsakomybė tenka politikams?
-Taip, vandens kokybė turės būti užtikrinta, nes tai yra ir AB „Kretingos vandenys“ tolesnio egzistavimo klausimas, nes jeigu mes neužtikrinsime kokybės, tiesiog prarasime licenciją vykdyti savo veiklą, o tuomet funkcijas perimtų „Klaipėdos vanduo“, kaip garantinis tiekėjas. Tai turėtų būti mūsų bendras rūpestis, tiek savivaldybės, kaip įmonės steigėjos, tiek mūsų kaip bendrovės. Tačiau labiausiai kokybiško vandens reikia gyventojams. Licencijas suteikia Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT). Mes VERT nuolat teikiam ataskaitas ir ši tarnyba pagal tai priima sprendimus.
Blogiausias scenarijus būtų licencijos praradimas, o vandens tiekimą perimtų garantinis tiekėjas. Kai perima veiklą garantinis vandens tiekėjas, per pusę metų turi būti parengtos įmonės reorganizavimo sąlygos.
-Kaip Klaipėda sprendžia fluoro problemą?
-Lygiai taip pat. Kur įmanoma netinkamos vandens kokybės gyvenviečių tinklai buvo prijungti prie tokių vandens tiekimo sistemų, kur kokybė jau yra užtikrinta; kur galima buvo gręžti gręžinius į seklesnius sluoksnius, ten jie buvo išgręžti; pastatyti vandens gerinimo įrenginiai ten, kur nebuvo kitų būdų apsirūpinti vandeniu be fluoro.
-Dėl nuotekų. Kokia situacija šiame ūkyje?
-Žiūrint iš AB „Kretingos vandenų“ pozicijos, turime užtikrinti nuotekų išvalymo kokybę ten, kur yra mūsų įrenginiai. Šiandien mes jų turime 13. Vandenviečių – 40. Ten, kur nėra centralizuotų sistemų, gyventojai šią problemą sprendžia individualiai. Tačiau tas individualus sprendimas taip pat turi būti civilizuotas. Nuotekos turi būti sutvarkytos. Aplinkosauga šiuo metu tam skiria didelį dėmesį, tikrina gyvenvietes, o mus kviečiasi į pagalbą.
Klimato kaita ir nauji iššūkiai
-Kokius dar matote būtinus darbus, kad pagerinti vandens ūkį?
-Poreikis iš tiesų gali būti labai didelis, tačiau viskas atsiremia į finansines galimybes. Centralizuotos valyklos galėtų veikti didesnėje Kretingos r. teritorijoje, kur galėtų būti pakloti ir nauji tinklai. Reiktų pakankamai daug pakeisti senų tinklų, nes esami yra smarkiai susidėvėję. Jie kartais kelia grėsmę aplinkai. Daug kur susidėvėję lietaus tinklai, jie yra per maži, nusidėvėję.
„Vienintelė mūsų rekomendacija, tai nenaudoti dantų pastos su fluoru“.
Klimato pokyčiai jau pradeda kelti iššūkius. Pirmą kartą apie klimato kaitą ir kaip tai atsilieps vandens ūkiui, buvo kalbėta prieš 20 metų. Klimatui šylant, kils smarkios liūtys ir bus užliejamos miestų gatvės. Senosios komunikacijos jau dabar nesusitvarko kai pila liūtys, o tinklai nespėja vandens surinkti. Tada vanduo užlieja gatves, gyvenamuosius namus. Tam jau reikėjo ruoštis anksčiau. Kalbant apie paviršinio vandens surinkimo tinklus, jų diametrai kai kuriose vietose jau nebetinkami.
Verta paminėti tai, jog tose gatvėse, kurias remontuoja savivaldybės, keičiami ir paviršinio vandens surinkimo vamzdynai. Artimiausiuose planuose numatyta tvarkyti Vytauto g., Maironio, Klaipėdos gatvių komunikacijas.
-Ar didelė „Kretingos vandenų“ komanda?
Šiuo metu pas mus dirba 62 žmonės. Džiaugiuosi, kad pasikeitus vadovui jie liko dirbti, išliko tas pat branduolys. Žinoma, visada norisi daugiau komforto, kad įmonėje dirbtų daugiau žmonių.
– Kokie įmonės veiklos rodikliai už 2022 metus? Viešoje erdvėje buvo daug kabėta apie vandens ūkio nuostolius?
Praėjusiais metais turėjome 512 tūkst. Eurų nuostolį. Nesenai gavau kitų vandens tiekėjų duomenis. Nes per vandens tiekėjų asociaciją darome palyginimus. Paaiškėjo, jog Lietuvoje tik trys ar keturios įmonės neturėjo nuostolių. Priežastis ta, jog vandens ūkis labai imlus elektros energijai. Praėjusių metų elektros energijos kainų šuolis padarė nuostolių. Todėl visos vandens tiekimo įmonės veikė nuostolingai. Todėl susidarė skolos tiekėjams ir jas reikės padengti. Be to mes pakankamai daug turime paskolų projektams.
Kainos keisis
-Apie kainas. Kokios vandens kainos gali būti ateityje? Ar jos smarkiai keisis?
Turbūt praėjusiais metais niekas nesitikėjo tokio energijos kainų šuolio. Rizikos, kurios gali keisti kainas ir ateityje gali būti įvairios bei nenuspėjamos.
Tačiau, kalbant apie prognozuojamus dalykus, tai Kretingos vandenų kainos buvo skaičiuotos pagal 2016, 2017 metų padėtį. Todėl kainas tikrai reikėjo peržiūrėti. Kainos nustatomos 5 metams, bet kiekvienais metais jos iš naujo peržiūrimos. Nuo šių metų vasario mėnesio vyksta kainų peržiūrėjimas. VERT ypatingai atidžiai tikrina skaičius. Turėtų būti suderinta nauja bazinė kaina, bet vis viena į ją nebus įskaičiuotos visos investicijos, kurios per tą laiką buvo padarytos. Tad kitais metais tos investicijos turėtų būti suskaičiuotos, todėl turėtų būti dar vienas kainų kilimas.
-Ačiū už pokalbį.
7,939 peržiūrų (-a)