Praėjusį šeštadienį Senosios Įpilties bendruomenės poilsiavietėje šurmuliavo vasaros simboliu tapusi tradicine švente „Prisirpo mėlynės“. Mėlynių čia taip pat buvo. Tačiau jų kainą užaugino sausra.
“Žagarė, Joniškio rajone švenčia Vyšnių šventę, o mes – mėlynių”, – sakė bendruomenės pirmininkas Edvardas Stalmokas. Pasak pirmininko, pirmoji mėlynių šventė buvo surengta 2011-aisiais. Tiesa, pavasario sausra miškus išdžiovino, tačiau stebuklingų S.Įpilties šventės simboliu tapusių uogų šventėje buvo.
Miške sausa, bet mėlynių buvo
Tradiciškai prieš šią šventę žmonės eina į girią. Dažniausiai vaikai, nes jiems atostogos. Net ir sausros metu mėlynių surenkama daug. Uogų rinkėjai anksčiau jų parduodavo gal net po šimtą litrų. Vidurvasaris, mėlynės, gamta, kažkaip savaime tapo tradicine Senosios Įpilties bendruomenės švente.
Pilną litrinė stiklainį mėlynių šventės metu buvo galima įsigyti už 7 eurus. Paklaustos uopgautojos, kodėl tokia didelė kaina, atsakė, jog tai sudėtingas, daug laiko užtimantis darbas. Uogos renkamos taip, kad nenukentėtų uogienojai: rankomis, o ne šukomis.
Atskirose miško vietose, kur anksčiau būdavo vešlūs mėlynių krūmeliai, matėsi sausros padariniai: uogos mažos, arba jų iš viso nėra. Daugiau jų buvo randama drėgnose vietose. Tačiau tik miško paslaptis žinančios uogautojos žino kaip iš miško grįžti pilnomis pintinėmis mėlynių net ir per sausrą.
Šventės metu buvo galima įsigyti ne tik šių stebuklingų miško uogų, net ir sausainių, keksų, pyragėlių su mėlynėmis.
Įspūdingai gražiai sutvarkyta poilsinė
Tradicine tapusi įpiltiškių šventė „Prisirpo mėlynės“ kasmet rengiama miestelio poilsiavietėje, šalia piliakalnio, kurių apylinkėse net trys.
Istorija turtingas S.Įpiltės apylinkes mėgsta keliautojai. Per Miestelį driekiasi dviratininkų pamėgras maršrutas “aplink Lietuvą”. Vienas tokių keliautojų buvo dviračių mėgėjas ekspremjeras Andrius Kubilius. E.Stalmokas prisimena, jog politikas buvo net atsigulęs ant šio akmens. Tada, prieš beveik 10 metų politiko buvo pasiteirauta, ar įmanoma nuo šios istorinės vietos į šoną patraukti aukštis įtampos laidus? Tuomet A. Kubilius bendruomenės atstovams atsakė: “Būtų daug reikalų”.
Senojoje Įpiltyje įgyvendinta iniciatyva, kurią įgyvendinus įrengta puiki poilsiavietė, kurioje ir vyksta mėlynių šventės. Šalia – pažintinis takas į piliakalnį. Tai visiškai natūralus, gamtos apsuptyje įrengtas pėsčiųjų takas, kuriuo keliaujama tik basomis. Netikėtų pojūčių gamtą leidžia patirti įvairi tako paviršiaus danga, kuri keičiasi – nuo švelnaus smėlio, įvairaus dydžio akmenų iki kaštonų ir net kankorėžių. Tako paklotė jus tikrai maloniai nustebins ir suteiks galimybę patirti neįtikėtinų pojūčių.
Taip pat įrengtas paplūdimys su persirengimo kabinomis, suolai, sūpynės, vėliavų stiebai su Lietuvos, Žemaitijos ir ES vėliavomis, atnaujinami piliakalnio papėdėje esantys mediniai tilteliai, aplinka papuošta mažosios architektūros elementais. Teritorijoje įrengtos smagios skulptūrų figūrėlės, kurios traukia norinčius nusifotografuoti. Tai smagi atrakcija visai šeimai, kuri ypač patinka patiems mažiausiems.
Skulptūras – „Nepamiršk savo krašto istorijos“, „Pabėgę baravykai“ kūrė kretingiškis, medžių drožėjas Tadas Šorys. Taip pat priešais kultūros centrą aktyviam poilsiui, sveikatinimui ir fiziniam aktyvumui įpiltiškiams ir visiems atvykstantiems į Senosios Įpilties gyvenvietę įrengta treniruoklių aikštelė, pritaikyta įvairaus amžiaus grupių gyventojams.
Šioje istorinėje vietoje apsilankantys turistai gali susipažinti ne tik su šio krašto istorija, bet gali čia praleisti ilgesnį laiką, praeidami įrengtu „Basakojų taku“, nusimaudydami įrengtame paplūdimyje“, – sakė iniciatyvos autorius, Senosios Įpilties kaimo bendruomenės pirmininkas Edvardas Tedevušas Stalmokas.
Gyventojų iniciatyvų projekte dalyvausiantiems gyventojams palinkėčiau galvoti ir siūlyti idėjas, kurios būtų skirtos ne tik vietos bendruomenei, bet žymiai platesniam ratui rajono gyventojų – taip sulauksite daugiau palaikymo iš viso rajono. Poilsiavietė pripažinta viena geriausių Kretingos rajone. Ji prieinama gyventojams, svečiams ir turistams.
Turtinga istorija
Vietovė apgyvendinta pirmaisiais mūsų eros amžiais. Vokiškai Empilten minima Kuršo vyskupo Heinricho 1253 balandžio 5 d. rašte Livonijos ordino magistrui dėl pietinių Kuršo krašto žemių pasidalijimo. Sulietuvintas miestelio pavadinimas tapo Įpiltimi.
Ant Senosios Įpilties dubens formos piliakalnio stovėjo medinė Kuršių pilis, priešais kurį plytėjo gyvenvietė. Kiek giliau miške, Šventosios vingyje stūgsto Karo kalnas, kurio funkcija buvo gynubinė.
Todėl šis miestelis, kaip ir daugelis kitų, šiais metais švenčia 770 metų vardo paminėjimo sukaktį.
1,750 peržiūrų (-a)