Praėjusį savaitgalį tie, kuriems įdomi istorija, mūsų ištakos ir etninė kultūra, skubėjo ant Gandingos piliakalnio. Šalia Varkalių kaimo, Plungės r. esančiame piliakalnyje renginį „Gīva Gondinga“ organizavo Žemaičių dailės muziejus.

Šiemet atkurtoje archeologinėje stovykloje buvo ne tik kuršių rekonstrukcijos klubo „Pilsots“ nariai, bet ir svečiai iš kitų Lietuvos meistrų bei užsienio. Čia pirmą kartą Lietuvoje buvo galima susitikti su anglo-saksų aukštuomenės ir karybos rekonstruktoriais, apsirengusiais su pačiais detaliausiais valdovų kostiumais ir ginkluote iš Anglijos klubo Wulfheodenas. Stovykloje muzikavo folkloro grupė Svirtis.

Klaipėdoje įsikūrusio gyvosios istorijos klubo „Pilsots“ vienas iš įkūrėjų istorikas, Lietuvos kariuomenės karys Benas Šimkus sako, kad renginio idėja paprasta: per pramogą pateikti istorijos pamoką.

„Mes norime priminti apie šio krašto senuosius gyventojus Kuršius, kurie yra šiandieninių žemaičių protėviai. Kai kas galvoja, jog Kuršiai – vien tik latviškas baltų genties pavadinimas. Todėl bandome visais įmanomai būdais reprezentuoti šią karingą baltų gentį. Bandome atkurti ir pademonstruoti gyvenimo būdą, amatus, juvelyriką, atlikti archeologinių artefaktų rekonstrukcijas“, –  sakė istorikas pasipuošęs drabužiais, kuriuos galima būtų pavadinti moksliniu darbu.

Pasak jo, žmonės tokiuose festivaliuose gali potyriminiais būdais pajausti, kokia buvo Kuršo žemėse gyvenusių žmonių buitis, užsidėti sunkiai sveriančius kario šarvus, paragauti patiekalų ir gėrimų. „Jeigu žmonės susidomės mūsų istorija, toliau galės užsiimti savišvieta lankydami istorines vietas ir muziejus“, – kalbėjo B. Šimkus.

Gyvoji istorija – smagi ir naudinga pramoga

Toliau su klubo „Pilsots“ vienu iš įkūrėjų Benu Šimkumi kalbėjomės apie gyvosios istorijos renginius, kurie šiuo metu tampa itin lankomi ir populiarūs.

 -Šiame festivalyje dalyvavo ir svečiai iš užsienio. Kas jie tokie?

-Renginyje svečiavosi klubo „Wulfheodenas“ atstovai iš Anglijos. Tai anglosaksų istorijos rekonstuktoiai. Jie į renginius atvyksta įspūdingai pasiruošę: apsirengusiais su pačiais detaliausiais viduramžių Britų salų valdovų kostiumais ir ginkluote. Šio klubo nariai – akademinės istorikų bendruomenės nariai. Jie mūsų šalyje  – pirmą kartą.

Taip pat pas mus svečiavosi tarptautinio „Vinland“ rekonstrukcijų klubo nariai iš Lenkijos. Tai daugiau kovos klubas. Viduramžių ginkluoto mūšio rekonstrukcijose jie atsiskleidžia kaip vikrūs kovotojai.

Mūsų klubas „Pilsots“ – universalus. Mes turime ir istorinių rekonstrukcijų grupę, ir užsiimame kovomis.

-Kodėl jūsų klubas vadinasi Pilsots?

-Esame ir daugiau padarę projektų. Drevernos uoste stovi mūsų atkurtas Kuršių laivas. Esame atkūrę 13 archeologinių komplektų. Šiuo metu klubas vienija apie 30 narių. Į klubą gali patekti visi norintys, tie kas prijaučia gyvajai archeologijai, ir, žinoma, galintys tuo užsiimti, nes pats užsiėmimas nėra pigus laisvalaikis.

„Pilsots“ yra viena mažiausių Kuršių žemių, gyvenusi aplink Klaipėdą. Šį pavadinimą žinome pagal Kuršo krašto dalybos aktą, jame yra pažymėtos 9 žemės. Kadangi Klaipėdoje pradėjome kurti savo klubą, nuo to ir kilo jo pavadinimas. „Pilsots“ – žodis randamas ir latvių kalboje. Jis reikia piliavietę. Plungės rajone esantis Gondingos piliakalnis priklausė Ceklių žemei. Didžioji dalis Kretingos, kraštas tarp Šventorios ir Akmenos upių, vadinosi Mėguva.

-Kas jums siuva kostiumus?

-Mano kostiumą pasiuvo žmona, kuri domisi senovinių drabužių gamyba. Tai sudėtinga veikla, nes reikia žinoti įvairias tų laikų siuvimo paslaptis: kokios turi būti tekstilės spalvos ar fizinės audinio savybės. Renkantis juvelyrika, ieškome meistrų, kurie kuo tiksliau galėtų ją atkurti.  Tokie drabužiai – unikalus mokslinis darbas. Nesenai Mažosios Lietuvos istorijos muziejus taip pat užsisakė panašų komplektą. Tačiau norint jį pagaminti, prieš tai atliekamas kruopštus tiriamasis darbas.

Iš pradžių istoriniai artefaktai fotografuojami iš visų pusių, paskui kviečiami meistrai: siuvėjai, audėjai, juvelyrai, ginklakaliai, kurie galvoja kaip tiksliau atkurti tai kas buvo prieš 1000 ir daugiau metų. Visus juos vienu metu reikia surinkti į vieną vietą. Vėliau jie išsiskirsto į savo dirbtuves bei mėgina atkurti tai ką matė.

-Ar Kuršių kovos būdai, kuriuos demonstravote festivalio metu, aktualūs ir šiandien?

Mūsų istoriniai kovos būdai pirmiausia ugdo psichologinį atsparumą bei pagrindines kariui reikalingas savybes: reakciją ir fizinį pasirengimą. Viskas priklauso nuo to, kaip šiuos įgūdžius panaudoti. Nemažai gyvosios istorijos entuziastų Lenkijoje, kurie užsiima kovų rekonstrukcijomis, būna arba aktyvūs kovinių šakų sportininkai arba kariškiai.

Istorijos rekonstrukcijos veiklose žmonės atsiskleidžia įvairiomis spalvomis: vieni kaip kariai, kiti, kaip amatininkai, kulinarinio paveldo žinovai, papuošalų, alaus, midaus gamintojai, kolekcininkai. Kiti gali būti tiesiog sportuojantys žmonės, kurie mėgsta sportinius žygius po istorines vietas, ar domisi archeologija. Kiti gal domisi senuoju tikėjimu, pagonybės formomis. Taigi, gyvoji istorija – labai universalus pomėgis.

 -Girdėjome, kad Kartenos ir Imbarės piliakalnių gyvosios istorijos festivaliai bus tik kitais metais?

-Esame surengę daug panašių renginių. Pradėjome nuo Kartenos. Taip pat esame vieni iš Imbarės festivalio organizatorių. Tiesa tokia, jog šiais metais nei Kartenos, nei Imbarės piliakalniuose gyvosios istorijos renginių nebus. Teks laukti kitų metų. Tačiau šiais metas artimiausias panašus renginys yra Apuolės festivalis, Skuodo rajone, kuris tradiciškai vyksta rugpjūčio pirmoje pusėje.

Domisi ne vien vikingų epocha

Renginyje „Gīva Gondinga“ kalbinti klubi nariai pasakojo, kad klubas „Pilsots“ nėra vien vikinginės epochos, VIII-XI a. kuršių rekonstruktorių organizacija, nes joje – ir žurnalistai, fotografai, kitų profesijų atstovai, tiesiogiai neužsiimantys rekonstrukcija. Taip siekiama plėsti įprasto baltų genčių gyvąją istoriją populiarinančių klubų koncepciją akcentuojant bendrą indėlį ir jo įvairiapusiškumą. Šiuo metu yra apie 10 klubo narių, kurie yra iš dalies arba pilnai rekonstravę konkrečių, kadaise palaidotų Kuršių ginklus, papuošalus, pagal žinomus analogus ir šaltinius atkūrę rūbus. Klubo nariai metų metais po kruopelytę atkuria kadaise gyvenusių Kuršių įkapes. Rekonstrukcijoje nėra vietos interpretacijoms, nebūtų dalykų kūrimui, istoriją iškraipančiai fantazijai ar pigaus efeltyvumo siekimui.

Klubo nariai jau tvarkė Klaipėdoje esantį ir apleistą Žardės piliakalnį, kėlė jo nepriežiūros klausimą, akcentavo išlikimo svarbą, priversdami uostamiesčio valdžią imtis konkrečių veiksmų. Pradėta ir nauja tradicija po pavasario Lygiadienio organizuoti protėvių paminklų tvarkymo akcijas visose kuršių žemėse Vakarų Lietuvoje.

Salantuose išvalytas „Alkos“ kalnas

Salantuose nuo šiukšlių ir krūmų išvalytas Alkos kalnas, Kretingoje atidengti kadaise edukacijai palikti ir visiškai užžėlę 2000 metų senumo pilkapio akmenų vainikai ir kt. „Pilsoto“ nariai akcentuoja, kad stengiamasi nepaisyti rekonstrukcinių festivalių sezoniškumo, ir veikla vystoma kiaurus metus. Pagerbiant įvairias su kuršiais ar kitomis baltų gentimis susijusias istorines, mūšių datas rengiami teminiai žygiai po Vakarų Lietuvą, kurių vis daugėja. Retkarčiais surengiamos Kuršių invazijos“ ir į užsienio vikinginius festivalius, kur tvirtais kirvių smūgiais primenama svetimšaliams, kas buvo ir yra Baltijos jūros šeimininkai…

Klubo rekonstruktoriai pažymi, jog siekiant maksimaliai suprasti protėvių buities ir kasdienybės ypatumus žygiuose – ar lyja ar šviečia Saulė – tikrinama rekonstrukcinė ekipuotė. Todėl atkurti geležies amžiaus rūbai, avalynė, ginklai, buities apyvokos reikmenys yra patikrinami visomis oro sąlygomis ir skirtingais sezonais. Taip stengiamasi ne tik įsijausti į anų laikų gyvenimo subtilybes, bet ir suvokti daromas klaidas rekonstruojant senojo pasaulio atributus.

Tikslas – skleisti informaciją apie kuršius

Visgi vienas pagrindinių klubo idėjinių siekių – skleisti informaciją ne tik apie Kuršių kultūrą, istoriją, bet ir baltiškąją pasaulėžiūrą, tikėjimą, tradicijas. Stengiamasi kuo plačiau šviesti žmones populiariomis priemonėmis, todėl klubo nariai dalyvauja ir edukacinėse akcijose, ypač didelį dėmesį skiriant vaikams. Planuose – kurti ir fotopasakojimus, filmuotas istorijas, kuriose būtų iliustruojamos įvairios realios, istoriniuose šaltiniuose aprašytos aplinkybės, susijusios su Kuršiais. Pavyzdžiui, ketinama režisuotomis nuotraukomis iliustruoti skandinavų sagų motyvus, kuriuose yra minimi Kuršiai. To nėra daręs nė vienas istorijos rekonstrukcijų klubas.

„Visa, kuo kvėpuojame, kiekviena nuskambėjusi daina, ištartas žodis, kiekvienas nulietas alaus šlakas, kovota kova ar surengtas žygis, viskas skirta Protėvių garbei idant susitikus Velino karalystėj ar prie Perkūno stalo mus pažintų ir Tėvo dvaro vartus iš tolo atkeltų. Tuomet kelionės į amžinybę laukimas nekelia nerimo, o gyvųjų pasaulyje praleistas laikas tampa dar vienu, dideliu, smagiu nuotykiu. Patirk ir tu šį nuotykį kartu su mumis!“ – kviečia klubo „Pilsots“ nariai.

 11,963 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes