Konservatorius Jurgis Razma nepasidavė po Vyriausybės nepritarimo jo siūlomai įstatymo pataisai, kurios siekė, kad savarankiškai Lietuvoje dirbantys užsieniečiai turėtų mokėti avansinį pelno mokestį. Nepaisant to, J. Razma teigia, kad toliau siūlys svarstyti įstatymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
„Įstatymo projektas Biudžeto ir finansų komitete vis tiek turi būti svarstomas“, – LRT radijui antradienį pranešė J. Razma.
Nors Vyriausybės sprendimas jį nuliūdino, konservatorius teigia, kad tai nėra vienintelis faktorius, į kurį reikia atsižvelgti. Jis atkreipia dėmesį į klausimą, kodėl užsieniečiai dirbdami Lietuvoje visiškai nemoka mokesčių, kai tuo tarpu vietiniai gyventojai turi deklaruoti pajamas ir mokėti reikiamus mokesčius.
J. Razma pažymi, kad mokesčių mokėjimas nuo minimalios algos užsieniečiams nebūtų sudėtingas ir būtų nedidelė, bet konkrečiai nurodyta suma. Jo nuomone, tai yra tikslinga priemonė siekiant skaidrumo ir sąžiningesnės konkurencijos darbo rinkoje.
Tačiau Finansų ministerija pirmadienį nepritarė J. Razmos parengtai įstatymo pataisai. Ministerija teigia, kad avansinio mokesčio mokėjimo prievolė paveiktų tik apie 1 proc. individualią veiklą vykdančių asmenų, todėl tai nebūtų proporcinga siekiamam tikslui. Be to, tai galimai būtų diskriminacinė priemonė, nes užsieniečiai turėtų mokėti mokestį net ir negavę pajamų, kas kelia klausimą dėl šios priemonės atitikties Europos Sąjungos teisės normoms.
Svarbu paminėti, kad siūloma pataisa dėl avansinio pelno mokesčio buvo susijusi su savarankiškai Lietuvoje dirbančiais nenuolatiniais šalies gyventojais. Diskusijos dėl šios temos ir įstatymo pataisos tęsis Seime, kur Komitetas turės spręsti, ar pasiūlytas įstatymas turi prasmę ir kaip jis gali paveikti darbo rinkos situaciją šalyje.
Dabar liko matyti, kaip ši diskusija toliau vystysis ir kokių priemonių galiausiai bus imtasi siekiant suderinti interesus ir užtikrinti teisingą mokesčių sistemą darbuotojams ir verslininkams Lietuvoje.
Parengta pagal ELTA
1,392 peržiūrų (-a)