Šiemet, rugpjūčio 31 dieną minėsime Laisvės dieną, tačiau šį kartą šventė – jubiliejinė. Lygiai prieš 30 metų, paskutinę vasaros dieną sovietinė armija buvo išvesta iš Lietuvos.
Rusijos armijos išvedimo klausimas buvo iškeltas iš karto po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.. Prireikė dar pusketvirtų metų, kol paskutiniai sovietų kariai paliko šalį.
Lietuva pasinaudojo susiklosčiusia politine situacija – tuo metu SSSR prezidentas M. Gorbačiovas su JAV prezidentu Džordžu H.W. Bušu pasirašė ginkluotės mažinimo sutartį. Tuo metu Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios sovietų divizijos – apie 35 000 karių, maždaug 3 000 tankų ir šarvuočių, beveik 200 lėktuvų. Šalia Platelių buvo laikomos raketos, galinčios nešti branduolinį užtaisą.
Rusai mėgino gudrauti
Derybos dėl kariuomenės išvedimo prasidėjo 1992 metų sausį. Pirmas išvestas okupacinės kariuomenės dalinys, tai buvo raketinis divizionas, dislokuotas Vilniaus pakraštyje, Mickūnuose, 1992 metų vasario pabaigoje. Tačiau tai buvo tik išvedimo imitacija, nes konkretus kariuomenės išvedimo grafikas su Rusija buvo pasirašytas tų pačių metų rugsėjo 8 d.
Rusijos dalinių išvedimas vyko keturiais etapais. Procesas nebuvo sklandus. Rusijos pusė, bandydama išsiderėti įvairių nuolaidų, ne kartą skelbė, kad kariuomenės išvedimas yra stabdomas. Tačiau Lietuvos derybininkai į kompromisus nėjo.
2002 metų pavasarį Rusijos karinė vadovybė Lietuvoje vėl pradėjo gudrauti. Pagal susitarimą buvo uždrausta į Rusijos karinius dalinius Lietuvoje įvežti šauktinius kareivius, tačiau rusai tai darė nelegaliai geležinkeliais ir oro transportu, nes esą trūko personalo. Lietuvos SKAT savanoriams teko budėti prie dalinių ir kontroliuoti jų prieigas, kad būtų laikomasi susitarimų. Buvo ir rimtesnių incinentų.
Visus nesklandumus, kilusius išvedant Rusijos kariuomenę, Lietuvos Vyriausybei pavyko išspręsti derybų keliu, pasinaudojant įvairiais politiniais, net ir privačiais kanalais. Galiausiai 1993 m. rugpjūčio 31 d., kaip ir buvo numatyta apiejų šalių patvirtintame grafike, Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos teritorijos buvo baigtas.
Paskutinio Rusijos karinio dalinio išlydėtuvės 1993 metais rugpjūčio 31 d. vyko Kaune. Tą dieną Šančiuose, netoli „Drobės“ fabriko esančiame garnizone teko dalyvauti paskutinio Rusijos kario palydų ceremonijoje. Ant geležinkelio platformų buvo pakrauti tankai, šarvuočiai, kita technika, o keleiviams vežti skirtuose vagonuose – buvo įsitaisę kariai bei personalo karininkai, kurie jau buvo pasiruošę vykti į Pskovą.
Įdomios istorinės detalės
Tuo metu Lietuvos prezidentu buvo Algirdas Mykolas Brazauskas. Seimo pirmininku – Česlovas Juršėnas. Seimo daugumą sudarė LDDP, buvę komunistai. Krašto apsaugos ministru buvo Audrius Butkevičius, kuris ėjo šias pareigas iki 1993 metų spalio 10 d. Vėliau krašto apsaugos ministru buvo paskirtas LDDP narys Linas Linkevičius. Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininku dirbo rašytojas Vytautas Petkevičius, kuris vėliau parašė „Durnių laivą“.
1993 m. Šančiuose kalbą sakė Seimo pirmininkas Č. Juršėnas, priklausęs tuometinei LDDP partijai. Sunku prisiminti kalbas, kurios buvo pasakytos tose iškilmėse, praėjo daug laiko, tačiau ilgam atmintyje išliko nuotaika, tiek išvykstančių rusų karių, tiek juos palydinčių lietuvių. Veiduose buvo šypsenos ir kažkokios atomazgos jausmas. Tą dieną, kaip rašė spauda, Kaune neįvyko nei vienos provokacijos, nusikaltimo ar incidento. Tiesa, tada liko neišspręstas vienintelis klausimas – karinis tranzitas į Karaliaučių.
Prieš 30 metų Lietuva pademonstravo, kad galima pasiekti sprendimą išvesti okupacinę kariuomenę išskirtinai derybomis, tvirtai laikantis principinių pozicijų. Kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta vieneriais metais anksčiau nei iš Vokietijos, Latvijos ir Estijos.
Užrašė Gintaras Mikšiūnas
3,052 peržiūrų (-a)