Nuotr. iš asmeninio archyvo

Work and Travel – studentų pamėgta mainų programa, leidžianti vasaros atostogas paversti vienu nepamirštamu nuotykiu. Jungtinės Amerikos Valstijos yra daugelio svajonių šalis, kurią aplankyti vilioja miestų didybė, kvapą gniaužianti gamta, skirtingos kultūros ir galimybių gausa. Ši mainų programa studentus kviečia vasarą praleisti dirbant Amerikoje, o vėliau – keliauti.
Viena populiariausių mainų programų skatina studentus iš viso pasaulio atvykti į Ameriką ir susipažinti su jos kultūra, darbo etika, praplėsti savo pasaulėvoką, užmegzti draugystes su žmonėmis iš skirtingų pasaulio kampelių ir pasijusti lyg filme. Darbo ir atostogų programa neturi griežtų kriterijų, todėl kiekvienas nuolatinių studijų studentas, kuris nėra vyresnis nei trisdešimties metų ir kuris moka anglų kalbą, gali prisijungti ir įgyvendinti savo amerikietišką svajonę.
Šioje programoje dalyvavo ir trys studentės iš Palangos krašto. Vilniaus universitete studijuojančios antrakursės šią vasarą prisimins visą savo gyvenimą. Adrija, Gustė ir Elzė netveria džiaugsmu ir skuba dalintis įspūdžiais.
– Adrija, kodėl nusprendėte pasirinkti ,,Work and Travel‘‘ mainų programą?
– Norėjau išlipti iš savo komforto zonos, pagyventi trumpą laiką kitoje šalyje ir, žinoma, pakeliauti po Ameriką, turbūt, kaip ir visi. Norėjau pamatyti visas tas žymias vietas, kurias teko matyti filmuose arba internete. Taip pat, mane paskatino noras pagilinti anglų kalbos žinias.
– Guste, kaip atrodė pasiruošimo procesas kelionei? Kokie buvo didžiausi iššūkiai?
– Visas procesas buvo labai paprastas – lagaminą susikrovėme dieną prieš skrydį. Žinoma, dokumentus teko tvarkyti kelias savaites, nes ilgai reikėjo laukti pokalbio dėl vizos, tačiau programos organizatoriai šį procesą palengvino atsakydami į visus kilusius klausimus. Tačiau didžiausią iššūkį kėlė ne dokumentai, o bandymas sutalpinti visus reikalingus ir nereikalingus daiktus į lagaminą.
– Kur dirbote šią vasarą? Kokią poziciją teko užimti?
– Mes dirbome suvenyrų parduotuvėje, Wildwoode. Aptarnavome pirkėjus, pildėme prekių asortimentą, prižiūrėjome tvarką ir švarą parduotuvėje. Taip pat aš, Adrija, dirbau kavinėje, kurioje gaminau glotnučius.
– Ar pastebėjote skirtumų tarp Lietuvos ir Amerikos darbo kultūrų? Kokių?
– Taip, pastebėjome. Nebuvo galima nepastebėti! Visų pirma, darbdavys algą darbuotojams pats išmoka kas savaitę. Taip pat, amerikiečiai žymiai dažniau palieka arbatpinigius, ypač kavinėse. Amerikiečių kultūroje palikti arbatpinigius yra privaloma, ne taip kaip Lietuvoje. Skirtumus pajutome ir pačiame darbdavio bendravime su darbuotoju – mūsų vadovas kreipdavo dėmesį į mūsų pageidavimus ir noriai koreguodavo tvarkaraštį, jei paprašydavome dirbti daugiau valandų ar baigti darbo dieną anksčiau, tačiau taip pat buvo labai reiklus. Skyrėsi ir pirkėjų bendravimas su pardavėjais. Amerikiečiai visada pasisveikins su tavimi, paklaus, kaip laikaisi, noriai užmegs trumpą pokalbį ar net pajuokaus, net jei esi tik pardavėjas, stovintis už kasos. Žinoma, reikalavimai pačiam pardavėjui taip pat buvo keliami gana dideli – pardavėjas privalo visada šypsotis, draugiškai bendrauti su klientais, atsakyti į visus pirkėjui kilusius klausimus.
– Elze, ar pavyko pažinti Amerikos kultūrą?
– Ką jau ką, tačiau kultūrą tai tikrai pavyko pažinti! Mums pavyko ne tik labai daug pakeliauti, tačiau ir susipažinti su amerikiečiais. Kiekviename mieste, kurį aplankėme, suradome bendraminčių, kurie papasakojo savo įsimintiniausias gyvenimo istorijas, patarė, kur galime rasti skaniausią maistą mieste tiekiančius restoranus, gražiausius parkus ir daugiausia dėmesio vertus muziejus. Kiekvienas sutiktas žmogus neilgai trukus tapo mūsų draugu. Taip pat, iki ašarų prisijuokėme amerikietiškame komedijos šou, išgirdome savo mėgstamiausių atlikėjų dainas, atliekamas gyvai jų pačių koncertuose. Nepamiršim ir liepos ketvirtosios dienos, kai visas miestelis šventė Jungtinių Valstijų nepriklausomybės dieną – tą vakarą fejerverkų šou paplūdimyje truko beveik dvidešimt minučių!
– Ar supažindinote kitataučius su lietuviškąja kultūra?
– Tikrai taip. Kadangi pačios labai pasiilgome lietuviško maisto, beveik kiekvienam sutiktam kitataučiui bandėme aiškinti, kas gi yra cepelinai, kugelis, kepta tamsi duona su sūriu ir kodėl mes taip mėgstame šaltą rožinę sriubą – šaltibarščius. Taip pat, stengėmės supažindinti studentus iš kitų šalių ir su lietuviška muzika, papasakoti, kuo skiriasi metų laikai Lietuvoje, rodėme nuotraukas iš skirtingų Lietuvos kampelių. Apskritai, su visais, su kuriais pavykdavo susipažinti, apkalbėdavome skirtumus tarp savo šalių. Smagu buvo stebėti jų veidų išraiškas, kai pasakojome apie savo šalį, rodėme nuotraukas ir vaizdo įrašus.
– Merginos, ar pakeliavus po tokius didmiesčius kaip Niujorkas, Holivudas, Las Vegasas ar Majamis, atsirado noras grįžti į gimtąjį ramų Lietuvos pajūrio kraštą?
– Tiesą pasakius, mes esame užburtos didelių miestų kerais. Jaučiame troškulį keliauti ir pamatyti kuo daugiau, sutikti dar daugiau žmonių ir jauti laisvės jausmą, kurį jaučiame čia, dangoraižių, žmonių iš viso pasaulio, šurmulio ir skirtingų kvapų pilnose gatvėse. Žinoma, pasiilgome gimtinės, tačiau dabar viskas, ko trokštame, yra pamatyti dar daugiau, nukeliauti dar toliau ir susipažinti su dar daugiau žmonių.
– Ar planuojate sugrįžus darbuotis gimtajame krašte?
– Deja, tačiau taip. Keliaudamos išleidome beveik viską, ką buvome užsidirbusios visos vasaros metu, todėl grįžusios planuojame darbuotis. Žinoma, pirmiausia atsikvėpsime, tačiau po to kibsime į darbus.
– Ar pavyko įgyvendinti šią vasarą išsikeltus lūkesčius?
– Pilnai pavyko įgyvendinti visus išsikeltus lūkesčius. Galima sakyti, kad nuveikėme daugiau, nei planavome. Pagrindinis noras buvo po darbų pakeliauti, pamatyti bent dalelę Amerikos, tačiau mums pavyko kur kas daugiau, nei planavome. Iš tiesų, nesitikėjome, kad galėsime sau tiek daug leisti, kiek leidome. Mes esame labai laimingos, nes mums pavyko pamatyti vienas iš žymiausių Amerikos vietų. Tarpusavy juokavom, kad jei kas nors mums būtų papasakoję, kaip dabar atrodys mūsų gyvenimas, mes būtumėm tik nusijuokusios ir nepatikėjusios.
– Ką patartumėte jūsų amžiaus studentams, planuojantiems vasaros metu išvažiuoti dirbti į Jungtines Amerikos Valstijas?
– Imti visas galimybes. Naudotis visomis atsiradusiomis progomis, nes jos neatsiranda be reikalo. Taip pat mažiau galvoti apie pinigus, jų netaupyti, bet pasiimti iš šios kelionės viską, ką galima pasiimti: keliauti po skirtingas valstijas, apsilankyti muziejuose, sudalyvauti įvairiuose šou ir pamatyti savo mėgstamiausius atlikėjus gyvai. Pinigai sugrįš, o prisiminimai iš kelionių liks visam gyvenimui. Taip pat, stengtis užmegzti kuo daugiau pažinčių su žmonėmis iš viso pasaulio. Galiausiai, pasikliauti nuojauta ir klausyti širdies.
Kalbino Miglė Kaminskaitė
VU Komunikacijos fakulteto
Žurnalistikos bakalauro studijų programos
II kurso studentė

 5,061 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes