Kretingos turgaus ateitis ir autobusų pirkimas kėlė diskusijų audrą

Šią savaitę posėdžiavusi savivaldybės tarybos kolegija svarstė klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos turgus“ pertvarkymo. Kolegijos nariams turgaus pertvarka pasirodė gana kietas riešutėlis. Diskusijų kėlė ir Kretingos autobusų parko autobusų atnaujinimo klausimas.

Turgus neturi vizijos
Po Kretingos turguje atlikto audito tapo akivaizdu, kad bendrovės nuosavas kapitalas mažesnis nei pusė jos įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, bendrovė dirba nuostolingai. Nuostoliai vis didėja ir pagrindinis bendrovės akcininkas – Kretingos rajono savivaldybė, – privalo reaguoti į susidariusią padėtį. Sprendimai, kaip galima taisyti padėtį, gali būti įvairūs. Vienas – tai bendrovės nuostolių padengimas akcininko įnašu, tam reikėtų ne mažiau kaip 12,7 tūkst. eurų. Tačiau kolegijos nariai sutiko, kad tai būtų tik trumpalaikis sprendimas, iš esmės nekeičiantis susidariusios padėties. Tokiu sprendimu nebūtų pasiektas ilgalaikis efektas, iš savivaldybės dar ne kartą reikalautų papildomų finansinių injekcijų.
Kiti galimi sprendimai – tai Kretingos turgaus pertvarkymas arba likvidavimas. Pastaruoju sprendimu niekas nesuinteresuotas, nes turgus atlieka ir tam tikrą socialinę funkciją. Rajono gyventojams turgus reikalingas, nors pastaraisiais metais jis susiduria vis didėjančia prekybos centrų konkurencija. Kaip pastebėjo diskusijoje dalyvavęs Kretingos turgaus direktorius Nerijus Tertelis, mieste gana didelė prekybos centrų koncentracija, o tai nepalankiai veikia turgaus konkurencines galimybes. Turgaus įkainius kelti būtų neprotinga, tai neigiamai paveiktų prekeivius. N. Tertelis pastebėjo, kad Lietuvoje nuo seno įsigalėjusi atvirų turgų tradicija vargu ar atitinka pasikeitusius pirkėjų įpročius, nes netgi kaimyninėje Latvijoje (Rygoje, Liepojoje) uždaro tipo turgavietės sulaukia nepalyginamai daugiau ir prekeivių, ir pirkėjų. Lietuvoje bemaž visi atviro tipo turgai palaipsniui mažėja, traukiasi.
Meras Antanas Kalnius posėdyje ne kartą akcentavo, kad pagrindinė problema – suvaldyti finansinius srautus, išvengti nuostolių. Tarybai siūlomame sprendimo projekte numatyta pertvarkyti UAB „Kretingos turgus“ į savivaldybės įmonę, po to – sujungti su kita savivaldybės įmone – „Kretingos komunalininkas“.
Tačiau tarybos narė Jolanta Girdvainė pagrįstai kėlė klausimą, o kokia apskritai yra Kretingos turgaus ateities vizija. Turgus nepasiekia efektyvios veiklos, nes lemiamą įtaką daro ne prekeiviai, bet pirkėjai. Keičiasi pirkėjų įpročiai, tradicijos, turgui aktualu, kaip pritraukti kuo daugiau pirkėjų. Šiandien į tai niekas atsakyti negali.
Pertvarkant Kretingos turgų ir ateityje sujungiant su Kretingos komunalininku, planuojama sutaupyti apie 26 tūkst. eurų iš atlyginimų mokos fondo. Po diskusijos tarybos kolegija pritarė būsimam savivaldybės tarybos sprendimo projektui pertvarkyti UAB „Kretingos turgus“ į savivaldybės įmonę.

Naudotų autobusų kol kas nepirks
Svarstant klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos autobusų parkas“ įstatinio kapitalo didinimo, reikalai pasisuko ne visai planuota linkme.
Savivaldybė yra numačiusi autobusų parkui šiemet skirti 200 tūkst. eurų naujiems kasos aparatams bei naudotiems autobusams įsigyti. Nuo lapkričio 1 d. autobusuose privalo būti naudojami modernesni kasos aparatai, nes Kretingos autobusų parkas patenka į tą įmonių kategoriją, kurios metinės pajamos 2021 m. siekė 300 tūkst. eurų ir daugiau. Naujuose kasos aparatuose turi būti užfiksuotų duomenų nepakeičiamumas, kitų duomenų prieinamumas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Modernesnių kasos aparatų vidutinė rinkos kaina siekia net 3 tūkst. eurų už vienetą. Autobusų parkui reikėtų maždaug 30 kasos aparatų, tad visa jų įsigijimo suma siektų net 90 tūkst. eurų. Naudotiems autobusams įsigyti lieka ne tokia jau ženkli – apie 200 tūkst. eurų suma.
Tarybos kolegijos nariai daugiausia diskutavo ar verta pirkti naudotus autobusus. Rinkoje prieinamiausi būtų maždaug 10 metų senumo autobusai, tačiau ir jų paklausa gana didelė, todėl pigiau nusipirkti būtų ne taip lengva. Kita vertus, naudotas daiktas – tai ne nauja mašina.
Nors nemaža dalis Kolegijos narių siūlė nenukrypti nuo Strateginio plano nuostatų ir įsigyti, kaip numatyta, naudotus autobusus, meras A. Kalnius pasiūlė kitokį sprendimo variantą. Jo nuomone, verta būtų įsigyti 10 naujų kasos aparatų ir juos naudoti tarpmiestiniuose maršrutuose Kretinga-Klaipėda-Kretinga bei Kretinga-Palanga-Kretinga. Tikėtina, kad taip savivaldybė sutaupytų apie 60 tūkst. eurų. O vietinius autobusų maršrutus, vykstančius į rajono kaimiškas vietoves, padaryti nemokamus ir patirtus autobusų parko nuostolius padengti iš sutaupytų 60 tūkst. eurų. Kadangi kitais metais Kretingos rajono savivaldybei yra galimybė dalyvauti projekte įsigyjant 3 elektra varomus autobusus, vėliau būtų galima grįžti prie klausimo dėl naudotų autobusų įsigijimo.
Kolegijos nariams kilo klausimas, ar po kelerių metų savivaldybė bus finansiškai pajėgi įsigyti daugiau naudotų autobusų, nes dabartinis Kretingos autobusų parkas nenumaldomai artėja prie kritinio 20 metų amžiaus, kai tolesnė jų eksploatacija tampa ekonomiškai nenaudinga.
Balsuojant dėl tarybos kolegijos pozicijos, mero pasiūlymą šiemet nepirkti naudotų autobusų nusvėrė tik vieno balso persvara. A. Kalnius patikino, kad tokia kolegijos nuomonė bus pateikta savivaldybės tarybos posėdyje, nurodant ir balsavimo rezultatus.

 1,272 peržiūrų (-a)