Seime surengta konferencija dėl prieštaringos gyvenimo įgūdžių programos stabdymo

Rugsėjo 19 dieną Seime vyko parlamentaro Mindaugo Puidoko organizuojama spaudos konferencija „Ne Gyvenimo įgūdžiams ir vaikų seksualizacijai Lietuvoje“. Konferencijos metu pristatyti ir oficialūs dokumentai, kuriais kreipiamasi į Lietuvos valdžią dėl šios programos sustabdymo.

Konferencijoje dalyvavo visuomenės atstovai: tėvų judėjimo ,,Basos mamos“ lyderė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė, teisininkas Alvis Mozeris, ,,Petis už laisvę” asociacijos vadovas Mantas Zemeckas bei Seimo nariai Beata Petkevič ir Aidas Gedvilas.

Visą spaudos konferenciją galima peržiūrėti čia

Teisininkas A. Mozeris: Gyvenimo įgūdžių programa yra neformalus švietimas

Konferencijoje kalbėjęs teisininkas Alvis Mozeris teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad asmenims iki 16 m. mokslas yra privalomas, o to paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad mokslas yra nemokamas^[2].

A. Mozeris pabrėžia ir tai, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Vaikų teisių apsaugos įstatyme, kur teigiama, kad iki 16 m. mokslas yra privalomas, o tėvai ir kiti atstovai turi sudaryti galimybes vaikui mokytis. Tačiau teisininko teigimu, mokymas yra tik sudedamoji mokymo proceso dalis, o ugdymas yra kur kas platesnė sąvoka.

A. Mozeris akcentuoja, kad Gyvenimo įgūdžių programoje kalbama apie ugdymą, o mokslui ten mažai vietos. Tai švietimo pagalba, tai ir sudedamoji švietimo sistemos dalis. Tai apima konsultacinę, psichologinę, spec. pedagoginę pagalbą, o jos paskirtis suteikti emocinius ir socialinius įgūdžius vaikui, kas yra ir sveikatos priežiūra mokykloje, ir profesinis orientavimas.

Įvertinus tai, A. Mozeris teigia, kad matant Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą, galima pastebėti tuos dalykus, kurie turėtų būti sudedamojoje švietimo sistemos dalyje, o tai yra neformalus švietimas ir jį paversti privalomu yra neteisėta.

„Toje programoje kalbama ne apie mokslą, mokymą, o apie vaiko ugdymą. O ugdymas yra platesnis procesas, tai yra vaiko auklėjimas, o tai yra dalykai, kurie turėtų būti palikti vaiko šeimai. Tėvai turi teisę nevaržomai rinktis savo vaiko religinį, bet ir dorovinį auklėjimą“, – teigia teisininkas.

Seimo narys A. Gedvilas: pirmieji asmenys ir žiniasklaida neatsižvelgė į neigiamą visuomenės reakciją

Seimo narys Aidas Gedvilas konferencijoje teigia, kad programoje nurodyti dalykai reikalauja vertimo į paprastą, žmogišką kalbą, o tai kelia daug klausimų.

Be to, politikas teigia neseniai susitikęs su švietimo ministru, kur turėjo progą paklausti, kaip neformalus ugdymas tapo privalomu, ir kaip ministerija reaguos į neigiamą visuomenės bei tėvų reakciją, tačiau atsako nesulaukė.

A. Gedvilo teigimu, šiuo metu itin iškalbinga yra šalies pirmųjų asmenų reakcija, taip pat ir žiniasklaidos pozicija.

Politikas primena, kad pasirodžius žiniai apie Gyvenimo įgūdžių programą, žiniasklaida skelbė, kad informacija yra išgalvota, antraštėse, apie tai kritiškai kalbantiems klijuojamos įvairios etiketės, o faktai buvo iškraipomi.

Politikas pabrėžia, kad žiniasklaidoje kalbėta, jog programoje pateikta informacija nesukels grėsmės kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, tačiau iš tiesų kalbama buvo būtent apie vyresnių klasių amžiaus vaikus.

A. Gedvilas dėmesį atkreipė ir į politikų retoriką. Pavyzdžiui, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad programą bandoma kompromituoti ir išnaudoti rinkimams, o Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sakė, kad tokia kritika yra naudinga Kremliui. Politikas A. Gedvilas galiausiai primena ir tai, kad įtakingo konservatoriaus Lino Slušnio žmona net dalyvavo šios programos rengime.

„Basų mamų“ judėjimo organizatorė V. Jankauskaitė: mūsų valstybė Lietuva nėra gera mama savo vaikams

„Basų mamų“ judėjimo organizatorė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė teigia, kad šiuo metu Lietuva nėra gera mama savo pačios vaikams. Tokią nuomonę moteris grindžia tuo, kad Gyvenimo įgūdžių programa yra pristatyta be poreikio: tėvų nuomonės, ar toks švietimas yra reikalingas, niekas neklausė.

Moters teigimu, tėvelių tarpe šiuo metu daug nerimo, nes valstybė nori permeti tėvų vaidmenį mokyklai ir taip nori auklėti vaikus.

„Basų mamų“ judėjimo organizatorė pabrėžia ir tai, kad šiuo metu Gyvenimo įgūdžių programai net nėra pasiruošta, mokyklose tam trūksta mokytojų, vadovėlių. Nors yra metodinė medžiaga, ji yra gana prieštaringa.

Atsižvelgiant į tai, moteris kvestionuoja, kodėl ši programa negali būti pasirinktinė. Ji teigia, kad dalis tėvų galimai norėtų kitos programos, pavyzdžiui, apie šeimos kūrimo principus, apie pasirengimą šeimai, pagarbą.

„O jei kalbama apie gyvenimo įgūdžius, kodėl nekalbama apie rinkimus, kaip sudaromas savivaldos ar valstybės biudžetas, kaip yra sumokami mokesčiai, kaip asmuo gali dalyvauti valstybės gyvenime? Tokių dalykų niekas nemoko“, – pastebi V. Jankauskaitė-Milčiuvienė

Moteris prideda ir tai, kad papildomo nerimo, ypač mažųjų moksleivių tėvams, sukelia ir tai, kad kontraversiškos programos medžiaga integruota į kitas pamokas, o mokytojas bet kurioje pamokoje gali pradėti pasakoti apie apsisaugojimo priemones ir kitus dalykus. Pasak V. Jankauskaitės-Milčiuvienės, tai kelia nepasitikėjimą ugdymo įstaigomis ir švietimo ministerija.

„Petys už laisvę“ įkūrėjas M. Zaveckas: mokykla yra centrinės valdžios įkaitė

„Petys už laisvę“ įkūrėjas ir „Gustuko picerijos“ vadovas Mantas Zaveckas konferencijoje dalyvauti negalėjo dėl ligos, tačiau jo oficialų laišką perskaitė penkių vaikų motina Loreta Fokienė.

M. Zavecko laiške teigiama, kad nepaisant visų ankstesnėse diskusijose aptartų dalykų, mažamečių vaikų auklėjimas visų pirmiausia ir svarbiausia, turi būti paliktas jų tėvų kompetencijai. Tai reiškia, kad tėvai turi konstitucinę teisę į savo atžalų dorovinį, religinį ir moralinį ugdymą.

Kaip akcentuoja M. Zaveckas, kuris taip pat yra tėvas, augina penktokę dukrą, tėvai sudaro sutartį su mokykla ir turi teisę, net ir atskiru prašymu, reikalauti, kad jų atžaloms nepageidaujama Gyvenimo įgūdžių pamoka nebūtų dėstoma.

Tačiau „Petys už laisvę“ įkūrėjas pastebi, kad šioje situacijoje negalima kaltinti tik Lietuvos švietimo įstaigų, nes mokyklos yra centrinės valdžios įkaitės ir įgyvendina iš aukščiau atėjusius įstatymus.

Parlamentarė B. Petkevič: valdžia turi atsižvelgti į tėvų pageidavimus

Seimo narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Beata Petkevič konferencijoje kalba apie Lenkijos pavyzdį.

Ji pažymi, kad tam tikrų genderizmo ideologijų stumimas yra stiprus ir kartais gali atrodyti, kad prieš jį šeimos yra bejėgės, tačiau vaikų auklėjimas iš tiesų yra tėvų vaidmuo, o tai garantuoja ir Konstitucija.

Politikės teigimu, tą suprato Lenkijos piliečiai. 2019 m. pasirodė Varšuvos LGBT deklaracija, prieš kurią daug piliečių pasisakė priešiškai. Tai buvo priežastis, piliečiams ir ministrams teikti įstatymo projektą, pagal kurį nepageidaujamos organizacijos negalėtų įeiti į mokyklą, negalėtų perteikti nepageidaujamų žinių. Tai suteikia tėvų taryboms teises tvirtinti programas.

B. Petkevič teigia, kad Lenkijos Seimas pritarė šiam įstatymui, nors tai dar turi patvirtinti Senatas ir Prezidentas. Ji viliasi, kad Lenkijoje tai įvyks, galiausiai bus atsižvelgta į tėvų teises ir jų pageidavimus, o parlamentarė tikisi, kad Lietuvos valdžia ir ministerija taip pat atsižvelgs į tėvų pageidavimą ir laisves.

Reikalavimą pašalinti gyvenimo įgūdžių programą iš bendrųjų mokymo programų sąrašo galima atsirarius šią nuorodą

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfcaTEI2ouj1tOimVfs8WtizYjES0tmir66wT983O_OCDpg0A/viewform

Pagal www.77.lt

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kopija žiniai:
Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

2023 m. rugsėjo 19 d., Vilnius

R E I K A L A V I M A S

Mes, šį reikalavimą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasirašiusieji,

pripažindami tai, kad valstybinės ir savivaldybių mokymo įstaigos turi pareigą užtikrinti ugdymo kryptingumą, kokybę ir įvairiapusiškumą;

pabrėždami tai, kad vaiko ugdymo kryptingumo, kokybės ir įvairiapusiškumo užtikrinimas, o taip pat vaiko auklėjimas būti doru žmogumi ir ištikimu piliečiu yra ne tik valstybinių ir savivaldybių mokymo įstaigų, bet ir vaiko tėvų (globėjų) pareiga, kurią vaiko tėvai (globėjai) vykdo ją derindami su savo konstitucine teise nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių auklėjimu pagal savo įsitikinimus;

vertindami tai, kad Lietuvos valstybė nuoširdžiai rūpinasi tuo, jog kiekvienam mokiniui būtų sudarytos galimybės nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius: socialinius ir emocinius įgūdžius ir gebėjimus, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą ir gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, pasirinkti profesinį kelią bei tapti jautriems ir atliepiantiems kitų asmenų, bendruomenės, visuomenės gerovės poreikius;

vadovaudamiesi tuo, kad Lietuvos švietimo sistema apima, tame tarpe, ir švietimo pagalbą –  Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikiamą švietimo informacinę, konsultacinę, psichologinę, sveikatos priežiūrą mokykloje, socialinę pedagoginę pagalbą, kurios, beje, paskirtis ir yra stiprinti mokinio socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios vaiko ir mokinio mokymosi galias ir poreikius atliepiančios ugdymo aplinkos kūrimą, o taip pat ir profesinį orientavimą, kurio paskirtis ir yra padėti asmeniui rinktis jam tinkamas švietimo ir užimtumo galimybes, sudaryti sąlygas įgyti karjeros kompetencijų ir aktyviai kurti savo karjerą;

atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. priimtame nutarime pažymėjo, jog ugdymas – labai įvairialypis procesas, kurį lemia įvairūs veiksniai: šeimos įtaka, pedagogų ir mokymo bei auklėjimo įstaigų veikla, visuomenės ir šeimos vertybės, visuomenėje vykstantys socialiniai, demografiniai, ekonominiai, politiniai, kultūriniai procesai, valstybės finansinės, organizacinės bei infrastruktūros galimybės;

pabrėždami tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. priimtame nutarime taip pat konstatavo, jog mokymas yra (tik) sudedamoji asmens ugdymo dalis;

vadovaudamiesi tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmenims iki 16 metų yra privalomas būtent mokslas,

teigiame, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ patvirtinta Gyvenimo įgūdžių bendroji programa ir nepagrįstai, ir neteisėtai yra patvirtinta kaip formaliojo švietimo programa;

reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras nedelsiant pakeistų 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ ir pašalintų Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą iš bendrųjų programų sąrašo.

 2,559 peržiūrų (-a)