Nors visiems žinoma, jog pirmojo vėjo jėgainių parko statybos projekto laimėtojas aiškus – „Ignitis“ dukterinė įmonė, tačiau dėl antrojo parko konkurso šią savaitę pasiekė nerimo žinios, esą traukiasi stambūs tarptautiniai investuotojai.
Po pirmojo straipsnio klausimų iškilo dar daigiau. Todėl temą tęsiame. Šį kartą komentaro paprašėme Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko pavaduotoją, klaipėdietę Ligitą Girskienę.

Idėja neatdodė patraukli
Pasak parlamentarės, apie vėjo elektrinių parkus Baltijos jūroje pradėta kalbėti prieš maždaug dvejus metus. Jau tada ši idėja, kuri nuskambėjo iš energetikos ministro Dainiaus Kreivio lūpų, nepasirodė patraukli.
“Esu iš Klaipėdos ir žinau kokia užteršta yra Baltijos jūra. Planai – vos už 30 kilometrų nuo Palangos kranto statyti net du vėjo jėgainių parkus, mano nuomone, gali sukelti didelę ekologinę katastrofą. Šių objektų poveikis faunai ir florai bus milžiniškas. Vienareikšmiškai bus ir vizualinė tarša”, – sakė “Švyturiui” L. Girskienė.
Primename, kad 2022 m. Seimas priėmė net keletą didelių įstatymų paketų, sudarančių galimybę skelbti jūrinių elektrinių vystytojų atrankos konkursus. Vyriausybė priėmė sprendimą vystyti net du vėjo elektrinių parkus Baltijos jūroje. Pirmasis 700 MW vėjo elektrinių parko vystytojo atrankos konkursas paskelbtas šių metų pavasarį ir jau įvyko. Jį, kaip ir buvo galima prognozuoti, laimėjo „Ignitis“ šeimai priklausanti įmonė. Kitam projektui kol kas dar atliekami parengiamieji darbai, tyrimai ir poveikio aplinkai vertinimas.
“Vėjo jėgainių parkų statybos jūroje yra nežmoniškai brangus procesas, kuris, mano supratimu, Lietuvai niekada neatsipirks. Tuo tarpu parkų įrengimas sausumoje yra keliskart pigesnis. Efektyviausias sprendimas būtų, mano nuomone, saulės elektrinių plėtra. Jei būtų mano valia, skatinčiau investicijas būtent į saulės elektrinių parkus, elektros perdavimo tinklų plėtrą ir pan”, – tikino parlamentarė.
Politikė taip pat sakė, jog prieš pusmetį jai teko dalyvauti konferencijoje, kurioje Klaipėdos universiteto mokslininkai pristatė galimas grėsmes, su kuriomis gali susidurti vėjo jėgainių parko vystytojai. Buvo įvardintos grėsmės dėl jūros dugno reljefo bei geologinės sandaros, jūros dugne aptiktų įvairių objektų, tokių kaip pavojingos nuolaužos, nesprogusi amunicija ir pan. “Kas padengs nuostolius, jei projektų nepavyks įgyvendinti”? – klausia Seimo narė.

Iš projektų traukiasi stambūs investuotojai
Praėjusią savaitę viešąją erdvę pasiekė nerami žinia: “Stambūs jūros vėjo jėgainių plėtotojai traukiasi iš konkursų visame pasaulyje”. Tačiau “Ignitis” grupės vadovas žiniasklaidai tikino, jog “Bagdade viskas ramu”, esą tai yra pasaulinė tendencija ir Lietuvos tai neliečia.
Viešumoje kilus diskusijoms, jog pirmąjį vėjo jėgainių Baltijos jūroje konkursą „Ignitis“ laimėjo be konkurencijos, todėl iš antrojo aukciono traukiasi didžiosios pasaulinės bendrovės, Darius Maikštėnas, „Ignitis“ generalinis direktorius viešoje erdvėje sakė, kad stambieji plėtotojai atsisako planų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.
„Dabar yra trumpalaikė tendencija tarp globalių jūros parkų vystytojų – jie atsitraukinėja iš įvairių šalių“, – „Žinių radijui“ sakė D. Maikštėnas. Jis paminėjo aukcionus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje, kurie esą jie sustojo, nes nebuvo pakankamai dalyvių.
„Jei Lietuvoje pavyko aukcionas ir atsirado dalyviai, kurie net be valstybės paramos apsiėmė išvystyti parką, tai visai neseniai sužlugo 2 aukcionai Teksase, sužlugo keletas aukcionų – net su parama – Jungtinėje Karalystėje”, – tikino „Ignitis“ grupės vadovas. Esą neatėjo nei vienas dalyvis, nesudalyvavo, valstybė turės keisti sąlygas, jas gerinti“, – teigė D. Maikštėnas.
ELTA anksčiau rašė, kad Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos duomenimis, dalyvauti antrajame konkurse atsisakė vienas didžiausių tarptautinių jūrinio vėjo parkų plėtotojų iš Danijos „Orsted“ ir Prancūzijos energetikos milžinė „TotalEnergies Renewables“.
Rugpjūtį planus vystyti jėgaines prie Palangos krantų atšaukė lenkų „Polenergia“, bendradarbiavusi su vietine atsinaujinančios energetikos plėtros bendrove „Green Genius“.
Pasak D. Maikštėno, tokius didžiųjų vėjo jėgainių plėtotojų sprendimus lemia trumpalaikiai pasauliniai ekonomikos įvykiai: infliacija, centrinių bankų keliamos palūkanų normos. „Ignitis grupės“ vadovo teigimu, šie plėtotojai yra „oportunistiniai investuotojai“, kitaip nei „Ignitis“, kurio interesai regionai, anot D. Maikštėno – strateginiai.
„Ir jie perdėlioja savo portfelį. Matysime dar daugybę dalykų, nes reikia suprasti, kad dalis investuotojų – ypač tie didieji globalūs – yra oportunistiniai investuotojai, jie investuoja ten, kur daugiausia pasiūlo. Ir yra tokia investuotojai kaip „Ignitis“, kurie yra strateginiai, kuriems šitas regionas yra strategiškai svarbus“, – sakė jis.
„Ignitis grupės“ dukterinė įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautiniu partneriu „Ocean Winds“ liepą laimėjo vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje aukcioną ir už 20 mln. eurų vystymo mokestį įgijo teisę plėtoti iki 700 MW galios elektrines. Įmonė parką statys savo lėšomis, be valstybės paramos. Oficialiai laimėtoja ji bus pripažinta atlikus jos tarptautinio partnerio atitikį nacionalinio saugumo interesams.

Sudarytos išskirtinės sąlygos?
Šis konkursas sulaukė nemažai rinkos dalyvių kritikos, esą jame sąlygos sudarytos būtent „Ignitis“ – jame dalyvavo tik du dalyviai, antroji neįvardijama bendrovė pasiūlė minimalų 5 mln. eurų vystymo mokestį. Tuomet lyginta, kad už teisę statyti parkus panašiomis sąlygomis užsienyje plėtotojai sumoka ženkliai didesnes sumas.
Tuo tarpu prie antrojo jėgainių parko vystymo galės prisidėti valstybė. Jis bus paskelbta suderinus valstybės paramos taisykles su Europos Komisija. D. Kreivys laidai „Eltos kampas“ yra sakęs, kad antrasis konkursas turėtų būti paskelbtas iki metų pabaigos. 2030 m., įgyvendinus abu bendros 1,4 GW galios vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektus, tikimasi, jog teritoriniuose vandenyse ties Palanga pastatytos jėgainės sugeneruos iki 6 TWh elektros energijos – apie pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Projektai turėtų pritraukti apie 3 mlrd. eurų investicijų, sukurti 1,3 tūkst. darbo vietų.

Ar tai tikrai tiesa?
Pasak Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininko pavaduotojos L. Girskienės, kiek galima spręsti ir viešos informacijos, tai investuotojai traukiasi todėl, kad dažnai būna komplikuotos konkurso sąlygos.
„Lietuvos atveju esą taip gali būti, nes kiek teko dalyvauti komisijos posėdžiuose, investuotojams gali būti neaiškus kompensavimo mechanizmas, kai valstybė tam tikru atveju padengia kainų skirtumą, o kitu atveju tai daro pats investuotojais. Be to gali kilti sunkumai dėl galių. Įmonės dalyvauja konkursuose, tačiau po to negauna reikiamų galių elektrai tiekti. Gali tai lemti ir konkurencija. Gal dalyviams kyla abejonių dėl konkurso skaidrumo, esą sąlygos pritaikytos buvo konkrečiam juridiniam asmeniui. Visi žinojo, kad potencialus laimėtojas – “Ignitis”. Taip beveik ir įvyko. Gali būti ir taip, jog pasauliniai žaidėjai pasiskaičiavo, jog vėjo jėgainių parkai – labai brangi investicija, o ant žemės statyti – pigiau negu jūroje”, – sakė politikė.
“Aš pati dalyvavau Baltijos asamblėjoje, į kurią atvyksta ir Baltijos, ir Šiaurės šalių atstovai. Susidaro toks įspūdis, kad tie visokie susitarimai yra daugiau popieriniai, nes valstybės nežino viena kitos planų. O jeigu žino, tai nesusitaria dėl bendrų investicijų. Pavyzdžiui, žinodama, kad Lietuva statys netgi du vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje, Latvija, kaip ir Švedija ketina taip pat statyti panašius vėjo jėgainių parkus toje pačioje Baltijos jūroje. Man, kaip ne tos srities specialistei kyla klausimas, kur dėsime tokį didelį elektros energijos kiekį”? – klausė L. Girskienė.

Ar reikia tiek daug jėgainių?
Ko tikėtis Pajūrio regiono gyventojams ir verslui, ar Baltijos jūros kurortai dar išliks patrauklūs ateityje, jeigu tie vėjo jėgainių parkai atsiras jūroje, prie Palangos, ar Šventosios, niekas šiandien negali pasakyti.
Pasak L.Girskienės, vyko susitikimai su Klaipėdos valstybinio uosto direkcija, “mes tą temą užkabinom”. Esą jie planuoja pietinio Klaipėdos uosto plėtrą. Tose naujose krantinėse esą turėtų įsikurti verslo įmonės, kurios surinkinės vėjo jėgaines.
“Praėjusias metais taip pat teko dalyvauti vienoje konferencijoje, kurioje buvo kalbama, jog vėjo jėgainių parkai atvers didžiules galimybes verslui, mokslui. Būtent Klaipėdos universitetas bei Vinius TECH (VGTU), esą galėtų įsitraukti į įvairias procedūras”, – toliau komentavo Seimo narė.
Viena iš potencialių ir labai ambicingų verslo krypčių buvo pristatyta dėl komponentų jėgainėms gamybos Lietuvoje, kad neva atsivers galimybė plėsti jų gamybą Tauragėje. Ten jau dabar veikia komponentus gaminanti įmonė ir transportuoja produkciją į užsienio šalis. Mokymo įstaigoms neva atsivertų didelis kąsnis ruošti specialistus vėjo jėgainių parkams aptarnauti.
“Tačiau į visus šiuos sumanymus žiūriu skeptiškai, nes tai yra labai didelė investicija, nėra aiškių atsakymų, kur bus panaudota pagaminama elektros energija. Kiek tai prisidės prie žmonių gerbūvio, ar atpigs elektros energija? Niekas į šiuos klausimus mums šiandien negali atsakyti.

Baltijos jūra bus galutinai sužalota?
Kitas dalykas, svarbi yra ir ta ekologinė pusė, kaip tai paveiks Baltijos jūrą, kuri yra ir taip labai sužalota”, – samprotavo Seimo narė.
Vieno dalyko dar nepaminėjau, kas mane labai neramina, kalbėjo politikė, tai kad niekam nebus prieinama didžiulė jūros teritorija, kurioje negalima bus nei žvejoti, nei naudoti ja rekreaciniais tikslais. Be to tai strateginis objektas. Mes neturime didelio pajūrio, todėl išimti iš jūros 600 hektarų plotą, tokia idėja tikrai neatrodo patraukliai.
Be to kas saugos tokį didelį objektą, kuris gali būti potencialių priešų taikinys Nr. 1.

Gintaras Mikšiūnas

 11,932 peržiūrų (-a)

0% LikesVS
100% Dislikes