Spalio 1 d. minėsime Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Šia proga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija surengė diskusiją, kurios pagrindinė tema – senjorų socialinis aktyvumas, įsitraukimas į visuomenėje vykstančius procesus, darbo rinką, kultūrinį gyvenimą. Aktyvūs senjorai, mokslininkų ir medikų atstovai diskutavo apie tai, kokie veiksniai lemia aktyvumą vyresniame amžiuje, ar fizinis, psichinis ir socialinis aktyvumas turi įtakos žmogaus nuotaikai, sveikatai bei požiūriui į gyvenimą, kaip padėti vyresnio amžiaus žmonėms išlikti aktyviems ir laimingiems.

„Vyresnio amžiaus žmonės labai reikšmingai turtina visuomenę savo įgyta patirtimi, žiniomis, kompetencijomis. Svarbu, kad senjorai aktyviai įsitrauktų į visuomeninį gyvenimą, plėtotų socialinius ryšius, dalyvautų sprendimų priėmime. Siekdami mažinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę atskirtį, sukurti daugiau galimybių integruotis visuomenėje, prie ministerijos subūrėme  Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybą. Joje vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai dalinasi savo idėjomis bei jas generuoja kartu su valstybinių institucijų atstovais“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.

Diskusijoje „Amžius – ne kliūtis būti aktyviam ir laimingam“ dalyvavo: Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius; Dr. Zita Žebrauskienė, Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos prezidentė, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė;  Janina Radvilė, aktyvi visuomenininkė, knygų autorė, lektorė ir koučerė; Eglė Sadauskaitė-Pėlikienė, Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja geriatrė, Vilniaus universiteto dėstytoja. Diskusiją moderuos VšĮ „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ Senjoro programos vadovė Rugilė Bitautaitė.

Tarptautine pagyvenusių žmonių diena skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, ugdyti pagarbą senstančiam žmogui.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, vyksta visuomenės senėjimo procesas – didėja vyresnio amžiaus žmonių dalis bendroje gyventojų struktūroje. Per pastarąjį dešimtmetį pagyvenusių žmonių skaičius šalyje padidėjo daugiau nei 2 procentais.

Motyvacija būti aktyviais ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime yra vienas iš svarbesnių senjorų gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių. Jungtinių Tautų Madrido veiksmų plane dėl senėjimo pabrėžiama, kad svarbu vyresnio amžiaus žmonėms suteikti galimybę prisidėti prie visuomenės vystymosi bei užtikrinti, kad jie turėtų galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose visais lygmenimis. Siekis užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime, jų darbo ir pilietinio aktyvumo priemonių svarba taip pat akcentuojama ir aštuonioliktos Vyriausybės programoje.

Pasak ministrės M. Navickienės, kartu su EBPO ekspertais buvo įgyvendinamas Europos Komisijos remiamas projektas, kurio tikslas – sukurti palankių galimybių vyresnio amžiaus žmonėms integruotis į socialinį, politinį, kultūrinį gyvenimą ir dalyvauti darbinėje veikloje modelį. Remiami vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių ir su jais dirbančių nevyriausybinių organizacijų projektai.

Ieškant naujų formų ir metodų stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei vyresnio amžiaus žmonių įtrauktį ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, buvo suburta Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingą valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir vyresnio amžiaus žmonių interesams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, sudarant galimybę senjorams dalyvauti sprendžiant su jais susijusius klausimus.

2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno  560,6 tūkst. vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresnių) žmonių, 2023 m. pradžioje vyresnio amžiaus žmonių skaičius jau siekė 571,7 tūkst. Bendras gyventojų skaičius  Lietuvoje 2023 m. pradžioje buvo 2 857 279.

 3,665 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes