Esame įpratę, kad taisyklės, įstatymai ir jų laikymasis nėra šios valdančiosios koalicijos stiprioji pusė. Akivaizdu, kad tai simbolinis veiksmas siekiant patenkinti mažųjų valdančiosios koalicijos partnerių interesus. Todėl svarbiausias klausimas, į kurį mes šiandien turėtume atsakyti, ar Stambulo konvencija apskritai Lietuvai yra reikalingas dokumentas? Ar verta apkrauti Konstitucinio teismo teisėjus, kuriems, kaip žinia, darbo tikrai netrūksta?
Taip, smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas prieš moteris Lietuvoje, kaip ir Europoje yra vis dar didelė problema, kuri reikalauja aktyvių sprendimų. Tačiau esu tikras, kad Stambulo konvencija yra perteklinis dokumentas, nes joje yra kalbama ne tik apie apsaugą nuo smurto, bet ir vartojamos kitos kotraversiškos sąvokos, tokios kaip „socialinė lytis“, neturinčios nieko bendro su moterų apsauga.
Manau, kad Lietuvoje nereikalinga Stambulo konvencija, nes yra pakankamas teisinis reglamentavimas, saugantis tiek moteris, tiek vyrus ir vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje. Priimtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Baudžiamojo kodekso pakeitimai, Administracinių nusižengimų kodekso straipsniai ir pan. Dar daugiau. Įstatymas buvo patobulintas, atsižvelgiant į žmogaus teises ginančių organizacijų rekomendacijas. Tačiau pagalvokime, ar tikrai šioje salėje esame padarę viską, kad apsaugotume Lietuvos moteris, tiek vyrus nuo smurto artimoje aplinkoje?
Nuo liepos mėnesio įsigaliojęs naujas teisinis reglamentavimas, leidžiantis išrašyti su smurtautojui orderį, pademonstravo, kad jį reikėtų tobulinti, nes jis gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimams, sutuoktinis arba sugyventinis tiesiog gali kerštauti. Mes esame tokių pavyzdžių matę ir viešoje erdvėje, kai iš pirmo žvilgsnio akivaizdi situacija laiku apsiverčia ir po to atrodo visai kitaip. Taip pat neaišku, kas atsakys už žalą, kurią gali patirti pagrįstai apkaltintas ir iš būsto iškeltas žmogus? Taip pat neaišku kokiais kriterijais vadovaujasi pareigūnai, išrašydami orderį.
Atliktos kelios visuomenės nuomonės apklausos pademonstravo, kad spręsti problemą reikia, tačiau visuomenė nepritaria Stambulo konvencijos nuostatoms tokia apimtimi, kiek tai susiję su socialinės lyties klausimais, nes tai tikrai išeina iš smurto prieš moteris problemos ribų.
Europoje sparčiai mažėja gimstamumas. Lietuvoje, galime sakyti, patiriame demografinę krizę. Tačiau nėra jokių valdžios veiksmų, nukreiptų į gimstamumo skatinimą, šeimos stiprinimą ir šeimos vertybių diegimą. Programos ir projektai, vykdomi švietimo įstaigose akcentuoja individualistinį požiūrį tiek į lytį, tiek į santykius tarp lyčių, kas tikrai neskatina gimstamumo ir šeimų kūrimosi.
Mes daug diskutuojame apie partnerystės įteisinimą. Kartais ši diskusija išsivysto į galimybes vienalytėms poroms įsivaikinti vaikus. Tačiau mes visiškai nekalbame apie tai iš kur ir kaip atsiranda vaikai ir kokias sąlygas turime sudaryti tam, kad žmonės norėtų turėti vaikų bei turėtų galimybę juos auginti.
Didžiausią rūpestį man, kaip tėvui, kelia švietimo pastraipa. Priėmus Stambulo konvenciją įsipareigojame vaikams dėstyti apie nestereotipines lytis, šalys (ratifikavusios konvenciją) imasi reikiamų veiksmų, kad sieks įtraukti į visų formaliojo švietimo mokymo programas mokymo medžiagą apie vyrų ir moterų lygybę, nestereotipinius lyčių vaidmenis ir pan. Ir antrame punkte rašoma: šalys imasi reikalingų žingsnių, siekdamos skatinti pirmoje dalyje nurodytų principų taikymą formaliojo švietimo priemonėse, sporto, kultūros ir laisvalaikio žiniasklaidos priemonėse.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime sudaryti sąlygas šeimoms gyvuoti, tik tada galime spręsti genderistinius socialinės lyties klausimus.
Iš Seimo nario Aido Gedvilo kalbos, Seimo plenariniame posėdyje svarstant Seimo kreipimasi į Konstitucinį teismą dėl Stambulo konvencijos, 2023 m. rugsėjo 26 d.

 3,656 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes