Lietuvoje vykdant pirminės sveikatos priežiūros sistemos reformą, šią vasarą buvo duotas startas sveikatos centrų steigimui. Jiems turėjo būti skirta 122,5 mln. eurų ES investicijų iš RRF fondo. Tačiau procesas nepasirodė lengvu pasivaikščiojimu. Daugelyje savivaldybių jis stringa. Viena iš priežasčių – nepakankamai diskutuota su medikų bendruomenę.
Apie reformą ir ne tik kalbamės su Kretingos r. pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriumi Arnu JUŠKIU.
Plėsis šeimos gydytojų komanda
-Nesenai pasikeitė jūsų pareigų pavadinimas. Iš vyr. Gydytojo tapote direktoriumi, Kokios dar naujovės Kretingos PSPC?
-Pradėkime nuo to, kad daug metų įstaiga, teikusi greitosios medicinos pagalbos paslaugas, nuo liepos mėnesio jų nebeteikia. Įvykdyta Sveikatos ministerijos reforma, viena iš šešių, centralizuoti GMP paslaugas. Dabar Kauno GMP valdo visą Lietuvos greitosios pagalbos veiklą. Mūsų pastate vis dar yra ši tarnyba, tačiau ji jau nebe mūsų pavaldume. Gal tai vienas pagrindinių pasikeitimų.
Kalbant apie dabartines paslaugas, tai kol kas niekas nepasikeitė. Tai tos pačios, kurios buvo teikiamos daug metų. Pirmiausia tai šeimos medicinos paslaugos, pirminė odontologinė priežiūra. Jau dvejus paskutinius metus užtikrinamas slaugos namuose paslaugų tiekimas. Mūsų įstaigoje veika dvi komandos.
Kalbant apie ateitį, tai Sveikatos apsaugos noras yra plėtoti šeimos medicinos komandą. Prie šeimos gydytojo turėtų atsirasti papildomos pareigybės ir papildomi etatai. Tai yra daroma žingsnis po žingsnio, reforma prasidėjo šiemet ir baigsis 2030 metais. Tai per tuos 7 metus ministerija nori, kad kiekvienas šeimos gydytojas turėtų pilną savo komandą, kurią sudarytų pats šeimos gydytojas, du bendrosios praktikos slaugytojai arba išplėstinės praktikos slaugytojas, dalis kineziterapeuto, socialinio darbuotojo, atvejo vadybininko, apylinkės administratorius, akušerio ir gyvensenos specialisto etato.
Apylinkės administratoriaus ir atvejo vadybininko yra visiškai naujos pareigybės, kurios šiandien neturi realaus pareigybės aprašymo, kuris būtų reglamentuotas tam tikrais teisės aktais. Tik yra parašyta labai trumpa definicija, kokie yra šios pareigybės uždaviniai, t.y. ką tas žmogus daro, bet iš esmės kažkokių išsilavinimo reikalavimų, tikslių funkcijų ir pareigų kaip ir nėra. Todėl pakankamai sunku improvizuoti šitame kontekste. Iš dalies tai dabartiniai registratorių etatai. Tačiau dabartiniai registratoriai, sveikatos statistikos etatai, jie nėra įtraukti į naują šeimos gydytojo komandos sudėtį. Jie taip pat yra labai svarbūs, norint vykdyti išplėstinę šeimos gydytojo paslaugų veiklą.
-Tam reikės ir žmonių, ir finansavimo. Kur jį gauti, ar numatyta?
-Be žmonių, finansavimo taip pat reikės. Fizinės darbo vietos – taip pat reikės. Diskutavome su Kretingos rajono savivaldybės sveikatos komitetu dėl trūkstamų fizinių patalpų. Nes mums realiai trūksta fizinių patalpų, norint sukurti šias darbo vietas. Tie nauji darbuotojai turi turėti darbo vietą. Šiai dienai šių fizinių patalpų praktiškai neturime. Mūsų dabar teikiamos sveikatos priežiūros namuose paslaugų komandos įsikūrusios labai kukliomis sąlygomis, socialinės globos namuose. Ten 8 kv. metrų plote dvi komandos labai sunkiai sutelpa.
Pagal dabartinį, esamą šeimos gydytojų skaičių, mums reikės papildomai apie 20 etatų, žinoma, su jų finansavimu. Ministerija yra nurodžiusi, kad turės didėti ir finansavimas, bet ar taip bus, parodys tik laikas.
Daugiau klausimų nei atsakymų
-Dėl sveikatos centro steigimo ir PSPC jungimo į vieną darinį. Kaip toliau bus su šia reforma?
-Buvome susirinkę į pirmą oficialų posėdį būsimo sveikatos centro kūrimo gairėms nubrėžti. Nieko konkretaus nesutarėme, tiesiog analizavome esamą situaciją, žiūrėjome pagrindinį teisės aktą, sveikatos ministro įsakymą, bet kol kas realiai nepasiekėme jokių susitarimų. Daugeliui kyla nemažai klausimų. Kol kas klausimų daugiau nei atsakymų. Paprasčiausia yra labai daug klausimų, atsakymų į kuriuos pati ministerija šiai dienai nežino. Nes tai yra nauja.
Lietuvoje kol kas yra viena ar dvi savivaldybės, kurios sėkmingai startavo su sveikatos centro projektu. Tačiau – ne tokia forma, kaip planuoja daryti mūsų savivaldybė. Kretingos savivaldybė ketina paslaugas vykdyti funkcinio bendradarbiavimo forma. Kitos savivaldybės pasirinko struktūrinio bendradarbiavimo formas.
Dėl sujungimų. Gal tai jau istorija, bet greičiausiai tai galėjo lemti komunikacinės klaidos. Sveikatos apsaugos ministerijos ambicijos vykdant tinklo pertvarką pasiekė, galima vadinti tam tikra pauze. Tačiau aš įsivaizduoju, kad SAM 2-3 metų perspektyvoje privers savivaldybes atlikti tam tikrus procesinius veiksmus ir įvykdyti sveikatos priežiūros įstaigų rajone tinklo pertvarką.
Per mažai diskutuoja su medikais
-Gal tiesiog reikia daugiau laiko, kad pokyčiai pirmiausia įvyktų galvose? Gal per greitai viskas buvo daroma?
-Tikrai taip. Tiek iš pačios SAM ir tam tikrų žmonių iš valdančiosios daugumos Seime, jaučiasi nuogąstavimai dėl pačios reformos ateities. Kas yra deklaruojama raštu, projektuose, tai nereiškia, kad visa tai bus ir praktikoje, esą eilės bus trumpesnės, gydytojų atlyginimai didesni, darbo krūviai mažesni, o pacientams – paslaugų prieinamumas geresnis.
Pasiklausius paskutinių SAM pareiškimų, tarp eilučių galima suprasti, kad ta reforma vykdoma dėl Briuselio. Mano asmeninė nuomonė tokia, kad Lietuva yra prispausta ES biurokratinių institucijų padaryti reformą, tačiau įgyvendinant šią reformą yra pakankamai mažai dirbta ir labai mažai diskutuota su pačia medikų bendruomene. Ministerijos kabinetuose gal ir nemažai apie tai buvo diskutuota, bet jie labiau žiūri tik į vadybinę pusę. Sveikatos apsauga nėra vien tik vadyba. Tai nėra vien tik verslas.
Apima toks dvilypis jausmas klausant pačių ministerijos klerkų tam tikrų pasisakymų jog, panašu jie patys netiki reformos sėkme. Lietuvai tam tikrus tikslus iškėlė ES institucijos, tačiau modelis buvo pasirinktas nelabai tinkamas. Visa tai galima buvo padaryti protingiau. Žinoma tam reikia ir laiko ir labai aiškios komunikacijos su sistemoje dirbančia medikų bendruomene.
-Panašu į tai, kad įsiveliama į karą ir po to nežinoma, ką toliau tame kare veikti?
-Iš dalies taip. Projektai parašomi skubotai, konkrečiai nežinoma ką ir kaip daryti. Savivaldos galios šiose iniciatyvose pakankamai menkos. Paslaugų finansavimas privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nėra priklausomas nuo vietos savivaldos. Taip, savivaldybės yra įstaigų steigėjos, tačiau po to nuo jų labai mažai kas priklauso.
Žinoma, įgyvendinant reformas visada būna sunki pradžia. Dabar mes diskutuojame apie tai ką reikėjo daryti daug anksčiau, prieš pasirašant projektus ir prieš duodant juos skaityti visuomenei. Mes padarėme tam tikrus žingsnius, kuriuos reikalauja nustatyti terminai, kad jau galima būtų kurti sveikatos centrus, tačiau liko neatsakyta į daugelį klausimų, kas turėtų atsitikti vienu ar kitu atveju. Tačiau situacija turės keistis su sveikatos priežiūros sistemos išdėstymu, su paslaugų teikimu visoje Lietuvoje, tai yra visiškas faktas.
Dėl jaunų specialistų – konkurencija
-Ir dabar klausimas, kaip pritraukti į rajoną jaunus specialistus, turbūt taip pat su tuo susijęs?
-Specialistų pritraukimas pirmiausia prasideda nuo įstaigos ateities perspektyvų. Žmogus, žiūrėdamas į savo būsimą darbovietę iš karto užduoda sau klausimą: kokios čia yra galimybės dirbti ilgalaikėje perspektyvoje. Yra, žinoma, tokia žmonių kategorija, kuriems patinka dažnai keisti darbo vietas. Tačiau tokių mažai, dauguma galvoja apie įstaigos ateitį. Žmonės nori ateities ir stabilumo, karjeros galimybių, mokslinės veiklos, geros darbo atmosferos, vidinio įstaigos klimato. Tai nėra vien tik darbo užmokesčio klausimas.
Kolegos dalinasi informacija per socialinius tinklus, konferencijų ar mokymų metu. Diskusijose nemažas dėmesys skiriamas psichologinei atmosferai vienoje ar kitoje įstaigoje aptarti. Viskas priklauso nuo detalių ir tik po to kalbama apie vietą, sąlygas, darbo laiką bei užmokestį.
Kalbant apie įstaigos konkurencingumą, ateina toks laikas, kai savivalda turi tam tikra dalimi prisidėti prie jaunų specialistų pritraukimo. Pirmiausia – finansiškai. Nes viešoji įstaiga yra pakankamai apribota vykdyti tam tikras mokamas paslaugas, iš kurių galėtų papildomai dotuoti savo darbuotojus.
Savivaldybėse yra skatinamosios programos, kurios naujai pradėjusiam dirbti specialistui suteikia galimybę įsikurti. Šiandien tarp savivaldybių konkurencija dėl specialistų didžiulė, o specialistai laukia: kas pasiūlys ką geriau. Lietuvoje pirminės sveikatos priežiūros grandyse didžioji specialistų dalis, šiek tiek daugiau nei 50 proc. yra pensijinio arba priešpensijinio amžiaus. Universitetai nepakankamai daug paruošia gydytojų, o tie specialistai ne visi lieka Lietuvoje.
-Norėtume pristatyti ir jus. Ar esate kretingiškis?
-Ne, aš nesu kretingiškis. Esu kilęs iš Kelmės. Kartu su žmona, kuri taip pat dirba Kretingos PSPC, esame baigę tuometinį Kauno medicinos universitetą, atvykome čia dirbti kaip šeimos gydytojai. Rugpjūčio mėn sukako 10 metų kai dirbame šioje įstaigoje. Nuo 2014 metų dirbau administracijoje, vyr. gydytojo pavaduotoju, o nuo 2018 – vyr. gydytoju. Šiais metais pasikeitė pareigų pavadinimas, tapau direktoriumi.
Dėkojame už pokalbį
Kalbino Gintaras Mikšiūnas
4,234 peržiūrų (-a)