Prasidėjo mažiausiai kelių dienų, o gal savaičių mokytojų žygis pėsčiomis į sostinę. Keliaudami jie sudėvės ne vieną porą batų, nakvoja mokyklose, bendruomenių namuose. Prie Vyriausybės rūmų, Kudirkos aikštėje – jų nakvos dar daugiau, atvykusių iš visos Lietuvos. Rugsėjo 29-ąją, prasidėjo ilgai lauktas mokytojų streikas.
Nors streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas prieš kelias dienas pasidžiaugė pasikeitusia valdžios atmosfera, pastebėjo, kad valdantieji į juos arogantiškai, iš aukšto jau nebežiūri, tačiau 2023 m. Rugsėjo 29 d. mokytojų protestas – jau istorinis faktas.
Šis streikas – daugiau profilaktinis, edukacinis, greičiausiai primenant, jog socialinis teisingumas bei nejautrumas – ne šios Vyriausybės dimensija. Visi puikiai supranta, jog biudžete papildomų pinigėlių algoms neatsiras. Tačiau tai nereiškia, kad visuomenė, kaip ir jos elitas – mokytojai turi susiprasti, nuleisti galvas ir susitaikyti su neišvengiamu likimu. Taip nebus! Tai žinutė visų profesijų atstovams.
Praėjusią savaitę nevyriausybinės organizacijos, ginančios šeimų ir tėvų interesus ugdymo procese, surengė piketą prieš Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą ir jos įgyvendinimą. Programoje įtvirtinamas visuomenei ir tėvams nepriimtinas požiūris į lytiškumą ir žmogaus asmenį, nepasiruošta jos įgyvendinimui, nėra parengtų mokytojų. Tai ketvirtadienį pripažino ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Už tai jo laukia dar vienas arogantiškojo elito mobingas ir politinis antausis.
Seimas ketvirtadienį nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui. Už tai balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 17, o 11 parlamentarų susilaikė. Sprendimas priimtas daugiausia valdančiųjų ir dalies opozicinių socialdemokratų balsais. Diskusijos Seime dėl šio kreipimosi nestokojo intrigos. Jų fragmentą skaitykite šiame puslapyje. Tai Seimo narių Aido Gedvilo ir Tomo Vytauto Raskevičiaus pasisakymai. Beje pastarasis atsakė į švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui adresuotą klausimą: kiek yra lyčių? Pasak šiuos klausimus gerai išmanančio parlamentaro, pasirodo, jos yra tik dvi, o ne 76. Taip sako mažumų atstovas Seime. Tačiau dažną ne mažumų atstovą, išgirdusį tą patį klausimą, ištinka keistas amnezijos priepuolis, lyg būtų praleidęs biologijos pamokas, kad net prireikia ekspertų pagalbos.
Seimas prašo Konstitucinio Teismo įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis. Šio kreipimosi iniciatorė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad jau dešimt metų Stambulo konvencija pasirašyta, bet nėra ratifikuota, nors argumentai prieš – vis tie patys, tos pačios baimės. Tačiau žmonių pasaulis be Stambulo konvencijos sėkmingai gyveno 5 tūkst. metų prieš Kristų ir tiek pat gyvens mūsų eroje ir, greičiausiai, neišmirs, jei Žemės neužpuls ateiviai.
Girdint šiuos argumentus į atmintį sugrįžta Bulgakovo „Meistre ir margaritoje“ aprašytas epizodas, kai Volandui tenka apgailestauti, kad žmonių rūšis, praėjus 2 tūkst. metų po Kristaus, deja, nekinta. Bandė žmogų keisti marksistai, naciai, sovietai, bet, deja irgi nepavyko. Akivaizdu, kad nepavyks ir Briuselio biurokratams. Mados ir politikos ateina ir praeina, o mes, žmonės, gyvensime kaip gyvenome. Tačiau yra ir teigiamas šio reiškinio aspektas – stumti buldozeriu globalinius projektus, kurie mažina gyventojų perteklių, – stiprioji šios Vyriausybės charakterio pusė.
Tačiau silpnoji – atjauta ir socialinis teisingumas. Seimas, daugumos balsais praėjusią savaitę nusprendė, jog Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata už sumokėtas būsto paskolų palūkanas nebus atgaivinta. Pakeitimai buvo inicijuoti Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms. Valstybės biudžetas dėl lengvatos galėtų netekti labai daug milijonų pinigų, kurie sėkmingai būtų įdarbinti, pavyzdžiui, vėjo jėgainių parkuose Baltijos jūroje. Paprastas žmogus, 30 ar 40 m. plius amžiaus, kuris savo juodu darbu išlaiko bankus ir valstybę, turėtų turėti gėdos, susiprasti ir pakentėti, nes gali būti dar blogiau. Valdžios žinutė mums visiems paprasta: patys kalti, nereikėjo imti paskolų.
Regioninė politika – tai dar vienas Seimo daugumos achilo kulnas. Praėjusį ketvirtadienį Seime buvo surengta diskusija: „Regioninės politikos status quo ir perspektyvos Lietuvoje“. Ją inicijavo valstiečiai. Diskusijose buvo akcentuojama, kad regionuose jaučiama stipri stagnacija, o atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos toliau didėja.
„Nesibaigianti vadinamoji optimizacija, naikinanti įvairias institucijas regionuose, kaimuose, miesteliuose, prisidengdama įsivaizduojamu efektyvinimu ir aukštesnės kokybės paslaugų teikimu, galimai turi tik vieną tikslą – kuo daugiau paslaugų atiduoti į privačias rankas“, – sakė diskusijos pagrindinis organizatorius, LVŽS frakcijos narys Giedrius Surplys.
564 peržiūrų (-a)