Antradienį Seime pristatytas 2024 m. valstybės biudžeto projektas. Planuojama, kad biudžeto deficitas sieks 2,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus skola sieks 39,8 proc. BVP.
Tai reiškia, kad planuojama išleisti daugiau lėšų nei gauti pajamų, todėl Vyriausybei tektų skolintis.
„Vienas esminių kriterijų, kuriuo remtasi, buvo nuostata, kad 2024 metais grįžtama prie fiskalinės drausmės Europoje. Turime laikytis Mastrichto kriterijaus ir neperžengti 3 proc. biudžeto deficito“, – Seimo posėdyje kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Po kelerių metų įvairiausių neramumų, manau, kad 2024 metų valstybės biudžetas leis žmonėms realiai pajausti ekonomikos augimą“, – Seimo posėdyje kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tiesa, finansų ministrei parlamente pradėjus kitų metų valstybės biudžeto pristatymą, dalis parlamentarų Seimo salę paliko.
Valstybės biudžeto projekte numatoma, kad šalies BVP ateinančiais metais augs 1,7 proc. Nedarbo lygis turėtų siekti 6,6 proc. Vidutinis darbo užmokestis popieriuje turėtų augti 6,5 proc., kai tuo metu infliacija siektų 2,9 proc.
Apie 70 eurų didesnė MMA ir vidutinė pensija
Valstybės biudžeto projekte numatoma, kad kitais metais 10 proc. (nuo 840 iki 924 eurų popieriuje) augtų minimali mėnesio alga (MMA). Šiuo metu MMA siekia 840 eurų popieriuje, arba 633 eurus į rankas.
Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų būtų didinamas 20 proc. (nuo 625 iki 747 eurų). Atkreiptinas dėmesys, kad NPD didinimas paliestų tik iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) uždirbančius asmenis. „Sodros“ duomenimis, iki 1 VDU uždirba 811 tūkst. žmonių.
„Tokiu atveju, jei šis sprendimas būtų priimtas, 80,8 proc. MMA nebūtų apmokestinama GPM ir tai didintų paskatas dirbti žmonėms, kurie uždirba mažesnius atlyginimus“, – parlamentarams teigė G. Skaistė.
Dėl MMA ir NPD didinimo minimalią algą uždirbantis asmuo 2024 metais gautų maždaug 75 eurais per mėnesį daugiau nei 2023 metais.
„Dirbančiųjų pajamoms numatomas 1 mlrd. eurų“, – nurodė finansų ministrė.
Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitais metais turėtų augti 70 eurų – iki 644 eurų, o be būtinojo stažo – pasiekti 605 eurus (didėtų 66 eurais).
Vaiko pinigai nuo 2024 metų augtų apie 10 eurų – iki 96 eurų. Vienišo asmens išmoka kitąmet padidėtų nuo maždaug 35 iki 38 eurų.
2024 metais mokytojams atlyginimai į rankas vidutiniškai augtų 276 eurais (iš jų – 130 eurų nuo sausio 1 d.). Dėstytojams ir mokslininkams atlyginimai į rankas kitąmet vidutiniškai turėtų kilti 440 eurų (iš jų 140 eurų – nuo sausio 1 d.).
Kultūros ir meno darbuotojams ir statutiniams pareigūnams atlyginimai vidutiniškai augtų 108 eurais, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams – 122 eurais, gydytojams – 259 eurais, rezidentams – 189 eurais.
Lėšos Ukrainai ir saugumui
Saugumo stiprinimui kitais metais iš viso numatyta skirti 392 mln. eurų. Papildomi asignavimai planuojami krašto apsaugai (59,8 mln. eurų), ginklams viešojo saugumo tarnybai (2,7 mln. eurų).
Paramai Ukrainai numatyta skirti 232 mln. eurų, iš jų karo pabėgėliams ir socialinėms paslaugoms – 127,2 mln. eurų, ES ir tarptautiniams įsipareigojimams – 70 mln. eurų, Europos susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai – 35 mln. eurų.
715,3 mln. eurų numatyta skirti Lietuvos keliams.
Vyriausybė siūlo pratęsti kai kurias pelno mokesčio lengvatas. T.y., penkeriems metams pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybos lengvatas.
Investicijoms numatyta skirti 3,2 mlrd. eurų. 34 proc. visų lėšų numatytos žaliajai transformacijai, 17 proc. – transportui.
Anot Finansų ministerijos, svarbiausios investicijos Lietuvos ateičiai būtų numatytos žaliajai pertvarkai, skaitmeninimui, švietimui ir inovacijoms.
Nuomonės išsiskyrė
Reaguodama į pateiktą biudžeto projektą, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigiamai vertino numatomą atlyginimų kilimą, tačiau neslėpė, jog tam tikrose srityse galėtų būti korekcijų.
„Vaikų būreliams reikia daugiau dėmesio. Nuo 2015 metų sumos nesikeičia. <…> Matyt, bus ir daugiau sričių, kurias nagrinėsime. Natūralu, kad tie pasiūlymai kažkokia apimtimi taip pat turės rasti vietą“, – prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Ministrė darkart akcentavo nepalaikanti siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. „Pagrindinė priežastis pirmiausia yra ta, kad [tam] metas yra netinkamas. Įsivaizduokite, kaip dabar yra pakilusios palūkanos, žmonės moka šimtais eurų daugiau, bankų maržų politika nesikeičia“, – aiškino A. Armonaitė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateiktą biudžeto projektą taip pat teigė vertinanti gerai: „Didėja NPD, pakankamai ženkliai didėja įvairių sektorių atstovų pajamos, yra vykdomas švietimo susitarimas – švietimo sričiai papildomai skirti beveik 400 mln. eurų.“
O štai Seimo opozicija Vyriausybės teikiamą 2024 metų valstybės biudžeto projektą vertino kritiškai.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teigė manantis, kad planuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų planas yra per daug optimistinis.
„Ateinančiais metais fiskalinis deficitas sudaro 2,9 proc. BVP. Tai yra riba, kurią galima traktuoti įvairiai, ir niekas negali paneigti, kad tam tikros pajamos yra užaukštintos. Pavyzdžiui, savivaldybių biudžetui yra numatytas 16,2 proc. pajamų augimas. Didžiąją dalį savivaldybių biudžetų pajamų sudaro gyventojų pajamų mokesčio pajamos“, – prieš Seimo posėdį kalbėjo jis.
Tuo tarpu socialdemokratų frakcijos Seime atstovė Rasa Budbergytė kalbėjo, kad planuojamas 2,9 proc. biudžeto deficitas yra dėl „nepadarytų namų darbų”.
„Turime didžiulį biudžeto deficitą ir augančią valstybės skolą“, – nurodė ji.
Teiravosi dėl deficito ir finansavimo krašto apsaugai
Mišrios Seimo narių grupės narys Aidas Gedvilas Seimo posėdyje teigė manantis, kad pateiktas kitų metų valstybės biudžeto projektas tėra „gražus skaičiukų rinkinys“.
„Kviečiu neveidmainiauti, kad Lietuvos ekonomika stiprėja, didėja eksporto apimtys ir pan. Pernai infliacija mūsų valstybėje pasiekė neregėtas aukštumas, tad kam girtis didėjančiais atlyginimais, jei po jų padidinimo gyventojai gali sau leisti vis mažiau, o pusė jų važiuoja apsipirkti į Lenkiją“, – svarstė A. Gedvilas.
Reaguodama į repliką, G. Skaistė atkreipė dėmesį, kad infliacija nėra fiksuojama tik Lietuvoje.
„Visa Europos Sąjunga (ES), tiek ir turbūt kitos valstybės, susidūrė su infliacijos augimu, kuris buvo beprecedentis. Daugumoje ES valstybių realios žmonių pajamos praėjusiais metais neaugo. Lietuva ne išimtis.
Infliacija buvo pakankamai ženkli, bet tai nebuvo išskirtinis procesas, kuris buvo tik Lietuvoje“, – atsakė finansų ministrė ir pridūrė, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, kaip numatyta biudžeto projekte, augs sparčiau nei vidutinė metinė infliacija.
Seimo narys Valdemaras Valkiūnas svarstė, ar nebūtų galimybės dalies ginkluotei skirtų lėšų perskirstyti kitoms reikmėms.
„Su tokia premjere ir biudžetu Lietuvos laukia karti ateitis. <…> Krašto apsaugai skiriama daug lėšų, o ministras sakė, kad ginkluotė užperkama, bet mokėti reikės 2025–2026 metais, tai ar negalima tų perteklinių lėšų kažkaip kitaip paskirstyti, padėti tautai?“ – klausė parlamentaras.
Reaguodama į pastabą, finansų ministrė atkreipė dėmesį, kad perteklinių lėšų kitų metų valstybės biudžete nėra numatyta, o krašto apsaugos finansavimas – „visų bendras interesas“. G. Skaistė taip pat priminė apie laikinąjį bankų solidarumo įnašą, iš kurio krašto apsaugai bus surinkta per 280 mln. eurų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Algimantas Dumbrava teiravosi dėl policijos pareigūnų ir ugniagesių gelbėtojų atlyginimų.
„Matėme, kad statutinių pareigūnų atlyginimai didėja 108 eurais, bet ar tikrai yra motyvas ateiti dirbti į policiją ar ugniagesiu?“ – ministrės klausė jis.
„Manau, kad turėsime diskusijų ir Seime, ir su profesinėmis sąjungomis, kad tas sprendimas būtų optimalus pagal turimas galimybes“, – replikavo G. Skaistė.
Daugiausia išlaidų – socialinei apsaugai
Valstybės biudžeto išlaidos 2024 metais turėtų siekti 20,5 mlrd. eurų, pajamos – 17 mlrd. eurų. „Sodros“ biudžeto išlaidos siektų apie 7 mlrd. eurų, pajamos – 7,6 mlrd. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos ir pajamos siektų beveik 3,5 mlrd. eurų. Savivaldybių biudžetų išlaidos siektų 5,9 mlrd. eurų, pajamos – 5,8 mlrd. eurų. Akcentuotina, kad tai yra nekonsoliduoti pinigų srautais atvaizduoti duomenys.
Kaip ir kiekvienais metais, didžiausią išlaidų dalį biudžete kitąmet turėtų sudaryti socialinė apsauga – apie 10 mlrd. eurų, švietimas – 3,842 mlrd. eurų, sveikatos apsauga – 3,836 mlrd. eurų.
Kitų metų valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didėtų 39,1 proc. iki 6,647 mlrd. eurų, iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 16,9 proc. iki 2,87 mlrd. eurų, iš akcizų – 10,9 proc. iki 1,86 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – 10,6 proc. iki 1,811 mlrd. eurų.
LRT.lt primena, kad bendrą valdžios sektoriaus biudžetą sudaro keturi biudžetai. Tai Valstybės biudžetas, Valstybino socialinio draudimo fondas („Sodros“ biudžetas), Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) ir savivaldybių biudžetai.
Parengta pagal LTR.lt
