Lietingą ir šaltą spalio ketvirtadienį dėl valdančiųjų planuojamo NT mokesčio Vilniaus centre, prie Mažvydo bibliotekos laiptų susirinko tūkstantinė minia. Į akis krito scenoje pastatytas minkštasuolis, ant kurio niekas nenorėjo sėstis. Prie parlamento rūmų suvažiavo tūkstančiai žmonių iš įvairių šalies kampelių. Pačių vilniečių, panašu, buvo nedaug, juk darbo diena. Kretingoje ant skelbimų stulpo buvo siūlymų pavežėti iki sostinės už 15 eurų.
Šiuo viešu renginiu, kaip skelbia žiniasklaida, buvo siekiama pasakyti tvirtą „NE“ žmonių turto nusavinimui. Susirinkusieji prieštaravo įstatymui, kuriuo Seimas tądien nesvarstė. Žmonės nepritarė, kad būtų apmokestinami absoliučiai visi būstai, tuo pačiu drastiškai mažinant mokesčius turtingiems, kai bankų palūkanos – užkopusios į istorines aukštumas ir neketina leistis.
Mitingo organizatorius – ne kokia partija ar šeimų maršas, bet fizinis asmuo – Raimondas Šimaitis – socialinių tinklų visuomeninis veikėjas. Pasak jo, esą renginys ne politinis, o ekonominis. Tačiau keli politikai pasisakė.
Pacituosime kai kuriuos iš jų. Mindaugas Puidokas tvirtino, kad „nei viena kaimyninė Baltijos šalis, nei Lenkija pasaulinės ekonominės krizės ir globalaus nestabilumo sąlygomis neįvedinėja naujų mokesčių ir nekelia esamų. Europos Komisija to iš Lietuvos nereikalavo. Lietuvos vyriausybė su Gintare Skaiste priešakyje nutarė savanoriškai įsipareigoti, kad Lietuva įves visuotinį nekilnojamojo turto ir kels pajamų mokestį“. Dabar, esą jeigu Lietuva jų neįvykdys, šaliai gresia europinės paramos išmokų praradimas. Tad būtina su EK derėtis iš naujo.
Pasak Valiaus Ąžuolo, valdantieji jau įvedė mokestį „už lietų“, jis įsigalios nuo 2024 m. sausio pirmos dienos. Tie, kurie sunaudoja per dieną daugiau kaip 100 kubinių metrų vandens, turės jį mokestį. Visi kiti turės įsidiegti apskaitą. „Tada, prisiminus pasaką apie Čipoliną, kyla klausimas – kada bus apmokestintas vėjas“? – klausė parlamentaras.
Petras Gražulis dėstė, jog šis mokestis – tai peilis savivaldybėms. Esą mokestį įvedamas ne laiku nes „žmones ir taip spaudžia aukštos bankų palūkanos“. Pasak parlamentaro, po mokesčio įvedimo savivaldybėms iš Vyriausybės paprašius didesnio finansavimo, joms bus atsakyta – kelkite mokesčius ir susirinksit. Esą vadinamoji mediana kiekvienai savivaldybei nustatoma atskirai. Gali atsitikti taip, kad regionų gyventojai mokės pigesnį turtą negu didžiųjų miestų.
Verslininkas Rimantas Jaruškevičius sakė, kad mes jau NT mokestį mokame – tai yra Žemės mokestis. „Jeigu valdžia dirbtų gerai, mokesčių būtų mažiau ir jie mažėtų. O jeigu valdžia nesugeba dirbti, tada atsiranda vis naujų mokesčių, o esami didėja. Tai yra akivaizdus valdžios „brokas“, kuri nemoka susitvarkyti. Todėl jau jiems seniai laikas susikrauti lagaminus“, – sakė verslininkas.
Dainius Kepenis antrino kolegoms, jog balsavo prieš šį mokestį, tačiau pripažino, kad Lietuvai šio klausimo išvengti nepavyks. Nes tai išplaukia iš ES reikalavimų, o Lietuva siekia gauti papildomų išmokų. Todėl esą valdantieji ir skuba.
„Mano vertinimu, tai ne mokestis, o turto nacionalizacija ir 1939 metų akto pritaikymas, kadangi valstybė vienu metu nori gauti du nekilnojamojo turto mokesčius. Tiesa, tokia tvarka galioja Olandijoje, bet ten kiekvienas regionas turi savo mokestinę bazę“, – sakė parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.
Dar prieš mitingą Seimas nutarė išimti šį klausimą iš darbotvarkės. Dėl šventos ramybės. Tačiau iš Ministrės pirmininkės I.Šimonytės, G.Skaistės bei M. Lingės pranešimų viešoje erdvėje matosi, jog visiškai atsisakyti jo neketinama.
Apibendrinus šiuos ir kitus pasisakymus, bei bendrą politinį foną, kuris susiklostė aplink naująjį nekilnojamojo turto mokestį, susidaro įspūdis, jog realybėje niekam jo nereikia: nei valdantiesiems, nei opozicijai, nei verslui, nei savivaldybėms, o juo labiau gyventojams.
NT mokesčio reikia tik bejausmiams Briuselio biurokratams. Todėl ir sukurtas jis buvo, kaip ekspertai įvardina, paskubom, mėtomas kaip kokia karšta bulvė, o elgiamasi kaip Amsterdamo žibintų kvartale: „nenorim, bet reikia, nes gausim pinigų“. Realybė ir tiesa tokia, jog Lietuvai to mokesčio nereikia, nes jis socialiai neteisingas, o Briuselio biurokratai nėra dievai, kurie viską žino ko reikia eiliniam piliečiui Salantuose ar Darbėnuose. Žmogus kruvinu prakaitu pasistatė namus ir a-priori tampa kaltu už savo turtą. Kodėl už tai turi mokėti baudą? Nenorom galvoje atgimsta citata iš Klauso Schwabo liūdnai pagarsėjusios knygos „Great reset“: „nieko neturėsite ir būsite laimingi“. Gaila, bet mūsų šalyje yra tam pritariančių, jog galima ir paaukoti viduriniosios klasės interesus ant žiauriai neteisingų Briuselio biurokratų aukuro, nes gausim pinigų, o po to – nors ir tvanas.
Panašu, kad valdančiųjų pasąmonėje taip pat nėra meilės tame ką jie daro. Ir, blaiviai mastant, neturi būti. NT mokestį teks įgyvendinti kitai vyriausybei ir dar nuo 2026 metų. O tai jau ateinančios kadencijos Seimo antroji pusė. Opozicija – juo labiau to nenori, nes gali būti, kad naujai vyriausybei atiteks karti piliulė, o žmonės rinksis į panašius mitingus. Kompromisinis variantas – susitarti imituoti mokesčio įvedimą, bent iki rinkimų, kad dauti tas nelaimingas RRF fondo išmokas, o po rinkimų vėl viską stabdyti. Bet ar bent vienas įvestas mokestis pasikeitus valdžioms buvo atšauktas? Istorija apie tai tyti.
17,008 peržiūrų (-a)