Visgi nuostabus jausmas savyje pajusti lengvumą ir ramybę. Jokio sunkumo viduje ir mintyse. Galbūt taip ramu, nes ruduo gražus? Nors buvo čia liūčių su potvyniais, betgi baigėsi ir vėl šviečia Saulė. Tarsi naujai atradau moliūgą, jo saulėtas tirštasriubes su šlakeliu alyvuogių aliejaus ir įvairiausiomis sėklomis. Tiesa, receptą teko šiek tiek koreguoti – vietoj bulvės įmesti aguročio.
O šiaip kaip visada – daug česnako, keptuvėje šonus pakaitinęs svogūnas, iš odos išsinėręs pomidoras, morka, įvairi žaluma.. Šios savaitės racione karaliavo daržovės, įvairiausios kruopos, grikių kotletukai, troškiniai, rauginti produktai, riešutai, sėklos, grybai.. Ar norėjosi kažko saldaus? Buvo akimirkų, kai labai gundė šaukštas lipčiaus medaus, merkė akį tas stiklainiukas, viliojo, kvietė paragauti uždrausto vaisiaus, kuris nuodėmingai saldus.. bet trinktelėjusi spintelės durelėmis, užvėriau visus kelius nuodėmei ir pagundai. Iki finišo juk tiek nedaug beliko. Manęs vis kas nors paklausia: ar nėra liūdesio, ar į svečius neužsuka erzulys? Bet kaip galima liūdėti, kai toks gražus lapkritis po langais šypsosi? Todėl pasiimu puodelį kvapniausios prieskonių arbatos ir žiūrėdama pro langą šypsausi lapkričiui…
P.s. vis dar primenu, kad tai kas tiko man – nebūtinai tiks Tau. Visi esame skirtingi ir kiekvienas organizmas į bet kokį pokytį reaguoja individualiai.
Jurga Valery
5,981 peržiūrų (-a)