Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Giedrius Petreikis. Nuotr. iš socialinio tinklo Facebook.

Giedriaus Petreikio pasisakymai Tarybos bei komitetų posėdžiuose, viešoje socialinėje erdvėje kartais atrodo per daug kritiški, netgi šokiruojantys. Tačiau reiktų sutikti, jog nuomonių įvairovė bei aštresnės diskusijos įvairiais darbotvarkės klausimais yra demokratijos pagrindas ir skatina geresnių visiems sprendimų paiešką. Su LVŽS atstovaujančiu Taryboje politiku, kuris dažniausiai į posėdžius atvyksta su šūsnimi aštrių klausimų, palietėme kelias svarbiausias besibaigiančių 2023-ųjų rajono aktualijas. Jis sutinka su kritika, jog opozicija Taryboje galėtų būti aktyvesnė.

-Prabėgusius metus simboliškai galime vertinti dviem etapais prieš ir po rinkimų. Tačiau vienas klausimas, kuris buvo ir yra aktualus – tai čekiukų skandalas. STT pradėjo tyrimą, kokias čia pamokas galima būtų įžvelgti?
-Kalbant apie čekiukus, tai puikus sisteminės korupcijos pavyzdys, apie kurį visi žinojo daug metų. Tai nėra taip, kad kažkas ėmė ir sprogo. Visos savivaldybės žinojo, tai buvo toleruojama. Buvo tam sudarytos sąlygos, visi užsimerkė ir suveikė toks tipiškas lietuvio bruožas: „kaip neimsi, jeigu yra“. Ir šis pūlinys galų gale sprogo. Žinoma, ši korupcijos apraiška buvo pažabota, atsirado atlyginimai, viskas sutvarkyta įstatymų lygmenyje, tačiau įdomu, kaip pasikeitė visuomenės požiūris? Politikai ir taip nėra visuomenėje palankiai vertinami, bet įvyko skandalas, kuris artimiausiame valdžios lygmenyje, vietos politikoje įvaizdžio nepagerino. Žmonės ir toliau galvoja, kad jie visi – vagys.
Prasidėję tyrimai pareikalaus daug laiko, nes tokie dalykai vyko visose 60 savivaldybių. Galite įsivaizduoti, kokios apimties tai yra darbas? Panašu, kad 90 proc. vietos politikų galimai turėjo problemų dėl čekiukų. Įdomu, kaip tai įvertins prokuratūra ir STT. Ar nagrinės kiekvieną atvejį smulkmeniškai, ar bus traktuojama, jog problema išspręsta?
Manau, kad čekiukų skandalas yra labai blogas reiškinys, tačiau jis yra pasekmė. O priežastys paprastos – visa tai buvo daug metų toleruojama.
-Vietos savivalda visada buvo viena iš valdžios grandžių, kuria, remiantis sociologiniais tyrimais, žmonės labiausiai pasitikėdavo. Ar neatsitiko taip, kad po vadinamojo „čekiukų“ skandalo pasitikėjimas vietos politikais krito? Mes nežinome, ko iš tikrųjų siekia tokių akcijų organizatoriai, tokie, kaip Andrius Tapinas?
-Tenka dažnai susitikti su gyventojais. Dažniausiai pokalbiai prasideda nuo pajuokavimų ar liaudiško anekdoto apie tuos čekiukus. Manau, kad šis skandalas turės įtakos visai savivaldai ilgalaikėje perspektyvoje, nes iš tikrųjų buvo suduotas reputacinis smūgis vietos politikams, kurie daugiausiai bendrauja su paprastais rinkėjais. Nes dabar tokios etiketės, kaip „visi vagys“, „kuro pilstytojai“ yra prilipę ilgam. Nors esu taryboje tik pirmą kadenciją, tačiau tokį rinkėjų požiūrį tikrai pajutau.
-Vieni piktinosi, kiti gyrė jūsų kritiką savivaldybės administracijos atžvilgiu dėl įvairių pobūvių už mokesčių mokėtojų pinigus. Esate pramintas Kretingos Grinču. Ar vadinamieji „teambuildingai“ tokie jau reikalingi? Ar nebuvo perlenktos lazdos?
-Gal netgi matau tokią lengvą sąsają su „čekiukų“ skandalu. Daug metų ir ne vien Kretinga tai darė. Teko kažkur skaityti, jog kaimyniniame rajone nesenai žurnalistai irgi nagrinėjo „kalėdinį balių“. Čia klausimas būtų toks: kiek biudžeto sandaros įstatymas ir kiti teisės aktai leidžia taip lengvai disponuoti valdiškais pinigais tokiems tikslams? Aš pats asmeniškai tuo abejoju. Mano tas abejones Kretingos atveju geriausiai patvirtino tai, jog Kalėdinio vakarėlio ir tų viešųjų pirkimų nebuvo. Aš pats kreipiausi į Seimo Audito ir kontrolės komitetą, kad pateiktų išaiškinimą, ar tokiems dalykams galima leisti savivaldybės biudžeto pinigus? Manau gyvename tokiu laikmečiu, kai pasisėdėjimas užstalėje su renginių vedėju, su karbonadais ant stalo vargu ar yra šiuolaikiškas motyvacinis renginys. Pasižiūrėkime, kokius atlyginimus gauna savivaldybės aparato darbuotojai? Gal reiktų galvoti, kaip didinti jų pajamas? Nes dabar skamba gana juokingai, esą valdininkai pabaliavojo už mokesčių mokėtojų pinigus. Bet jeigu tos motyvacinės priemonės būtų kiek adekvatesnės, šiuolaikiškesnės, tai gal būtų daugiau naudos. Tačiau šiuo klausimu norėčiau sulaukti Seimo komiteto išvadų.
-Per 2023 metus buvo paskelbtos dvi nepaprastosios padėtys. Pirmoji – birželio mėnesį dėl stichinės sausros ir lapkritį dėl potvynio, kurį sukėlė rudens liūtys. Ar viskas čia buvo gerai dėl tų nepaprastųjų padėčių? Viešoje erdvėje sprendimą leisti nevalytą vandenį į Akmeną kritikavote?
-Tos abi ekstremalios situacijos labai skirtingos. Vasaros pradžioje buvo sausra, nukentėjo ūkininkai. Tai gamtos kataklizmai, su kuriais būtų sunku kovoti. Kitas dalykas, kaip mes galime pasiruošti tokioms stichijoms kaip sausra? Antrasis atvejis, kai neatlaikė valymo įrengimų vandenvietė didelio kiekio paviršinio vandens, tai aš manau, kad tam galima buvo pasiruošti, tačiau esu įsitikinęs, jog mes paprasčiausiai labai stipriai apleidę visą mūsų rajono vandentvarkos ūkį. Dėl to iš dalies atsakomybę turėtų prisiimti ir Taryba. Čia gal toks platesnis klausimas: ar įmonė „Kretingos vandenys“ pati pajėgi spręsti tokius klausimus? Viskas remiasi į finansus. Įmonė – nugyventa. Ji pati vargu ar gali ką nors padaryti? Todėl susidaro užburtas ratas: įmonė pati nepajėgi, o savivaldybės biudžetas – ne guminis. Investuodami milijonus į vandens ūkio infrastruktūrą, mes pagerinsime galbūt geriamo vandens kokybę, nes turime fluoro problemą. Tačiau nuotėkų klausimas, paviršinio vandens surinkimo sistemų būklė, turint omenyje ir Akmenos upę, jos dalį, tekančią per Kretingos centrą, išlieka kritinės būklės, dėl ko Aplinkos apsaugos agentūra ne kartą mums buvo uždėjusi raudonas varneles. Visos šios problemos susideda į požiūrį, jog mes nemylime „Kretingos vandenų“. Kaltuosius surasti lengva, tačiau ūkio būklės tai nepakeis, viskas remiasi į finansus.
Panašu, kad visoje Lietuvoje norima stambinti vandentvarkos įmones. Tad klausimas toks: kiek jų liks po galimo sujungimo?
-Plačiai nuskambėjo savivaldybės dovana gyventojams – nemokamas keleivinis transportas? Ar priimant tokį sprendimą, buvo pažvelgta į ateitį, kiek tokia našta mokesčių mokėtojams gali kainuoti?
-Iš pirmo žvilgsnio atrodo gražu, nusiėmėme naštą, nereikės pirkti bilietų. Tačiau reiktų žvelgti šiek tiek plačiau. Ką mes toliau darysime su tuo viešuoju transportu? Vėl grįžtame prie to paties užburto rato, kada pati keleivius vežanti įmonė yra tokioje pačioje situacijoje, kaip ir kitos savivaldybės įmonės. UAB „Kretingos autobusų parkas“ šiemet paprašė leidimo nupirkti kelis nenaujus mikroautobusus. Savivaldybės tarybos kolegijoje buvo nubalsuota, kad jiems to nereikia, nes pateikėme paraiškas 3 elektriniams autobusams įsigyti. Gal juos kažkada gausime, o gal – negausime. Nenoriu šiuo klausimu spekuliuoti, tačiau greičiausiai jų negausime. Bet jei ir gausime, ar pakeis situaciją mieste trys elektra varomi autobusai? Vargu. Dotacijos autobusų parkui – kosminės. Kitais metais – reikės beveik 2 milijonų eurų. Buvome paprašę duomenų, kad palyginti, kaip atrodome bendrame Lietuvos kontekste. Tačiau kitos savivaldybės nepanoro dalintis duomenimis. Visgi tokia suma – 2 milijonai atrodo įspūdingai. Iš esmės rajono keleivinis transportas skirtas vežti mokinius ir kažkiek gelbsti atokesnių kaimų gyventojus. Nekalbu apie mašrutus Kretinga-Klaipėda ir Kretinga-Palanga, kurie yra pelningi, tačiau kitas dalykas – dardėti, pavyzdžiui, į Kalniškius, kur vyksta tik keli žmonės. Mes dotuojame, kišame pinigus, tačiau rezultato nėra. Sprendimų iš tiesų reikia, autobusai sensta. Jeigu mes nemokamai važiuojame su tomis senienomis, ar ši paslauga atrodo patraukli? Manau, kad ji neskatina žmogaus atsisakyti automobilio ir sėsti į viešąjį transportą.
-Jei dabar viešasis transportas nemokamas, o ateityje vėl teks grąžinti bilietus ir dar elektroninius ar gyventojai nepatirs šoko?
-Žinoma, kad bus reakcija, bet dabar žmonės – laimingi. Tie, kas naudojasi viešuoju transportu, žinoma, džiaugiasi. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, taip optimistiškai nežiūriu į šitą reikalą. Kokią pridėtinę vertę tai sukurs ateityje, kol kas yra klaustukas.
-Dar vienas svarbus klausimas, kuris virto net respublikinės reikšmės skandalu – tai sveikatos reforma, sveikatos centro steigimas. Kelios bendruomenės dėl to kibo į atlapus. Ministro A. Dulkio reformos joms kelia alergiją, nes stumiamos jėga. Pas mus nuo konkrečių sprendimų buvo atsitraukta, bet visiems įdomu, o kaip bus toliau?
-Turbūt reiktų pasakyti taip. Tas chaosas sveikatos apsaugos sistemoje iš sostinės persimeta ir į regionus. Gal patikėjome tais milijonais, kurie buvo pažadėti įgyvendinus reformą. Gal norėjome būti pirmieji, pasirodyti labiau lojalūs, tačiau paaiškėjo, jog ne viskas rožėmis klota. Visa tai matau, kaip sistemingą sveikatos apsaugos sistemos žlugdymą. Mūsų ligoninės ir kitų sveikatos paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų perspektyva, Vilniaus akimis žiūrint, yra neturinti ateities ir nereikalinga. Esą kam jiems Kretingoje gydymo įstaigos, kai už 30 kilometrų Klaipėda. Tačiau toje pačioje Klaipėdoje žmonės savaitėmis laukia talonų pas gydytojus.
Manau, kad neatsirastų nei vieno politiko, kuris pasakytų, jog rajone nereikia ligoninės. Visi suprantame, jog švietimas, sveikatos apsauga yra tie kertiniai dalykai, pamatai, kuriuos mes turime išlaikyti. Jeigu iš centrinės valdžios spaudimas bei pagalių kaišiojimas rajonų ligoninėms ir toliau didės, tai didelis klaustukas, ar viena savivalda pajėgi pati tempti šitą naštą. Nes ta našta vėl remsis į biudžetą. Tačiau kol finansiškai esame pajėgūs, visomis išgalėmis turime išsaugoti savo gydymo įstaigas. Tačiau kiek tokių pastangų sėkmė priklauso vien tik nuo savivaldos – didelis klausimas. Nemaža dalimi tai priklauso ir nuo centrinės valdžios politikos, kuri remiasi europinėmis gairėmis, o mes, savivalda, esame kaip tie eksperimentiniai triušiai. Gal planuose, projektuose jiems atrodo, kad bus viskas gražu, tačiau kai reikia tuos planus įgyvendinti praktikoje, dažniausiai viskas vyksta chaotiškai. Todėl išlieka didelis klausimas, ar tai duos kokią nors naudą.
Dabar rajono žmonėms ligoninė – itin svarbi, ypač vyresnio amžiaus gyventojams nuvykti į Klaipėda – per daug sudėtinga. Juo labiau į Kretingos ligoninę atvyksta specialistai iš Klaipėdos, niekur važiuoti nereikia. Ta paslaugų kokybė yra. Gal tiesiog yra vykdoma regionų žlugdymo scenarijaus dalis?
-Tai dabar pakalbėkime apie amžiaus statybas. Šį rudenį duris atvėrė sporto centras. Kaip visa tai galima būtų pakomentuoti?
-Sporto centro statyba buvo tapusi anekdotu. Kiti rajonai tokį objektą pasistatydavo per dvejus metus. Tačiau pagaliau turime šį centrą užbaigtą ir veikiantį. Yra ir nusivylimų, nes kai kam sporto centras neatitiko lūkesčių, kažkas vietoj baseino tikėjosi SPA erdvių, kiti – didesnės sporto salės, kur tilptų visi rajono klubai. Tačiau turime tai ką turime, reiktų pasidžiaugti, jog pagaliau Kretingoje turime baseiną. Apmaudu, kad statybos tiek ilgai trūko, už jį buvo stipriai permokėta, tačiau visi šie rūpesčiai jau praeityje. Dabar svarbiau kiti dalykai – maksimaliai jį įveiklinti, kad būtų pajamų. Dar neturime skaičių, bet panašu, kad šio objekto išlaikymas per metus savivaldybei kainuotų apie 700 tūkst. eurų., o 700 000 dažniausiai reiškia milijoną. Todėl vėl grįžtame prie biudžeto klausimo, nes milijonas nesimėto. Kol kas tik pati pradžia, svarbiausia, jog šis objektas patenkintų gyventojų poreikius. Biblioteką statėm 10 metų, bet pastatėm, o dabar ir sporto centrą turim. Svarbu ir tai, kad išliktų ambicijos ir toliau statyti bendruomenėms svarbius objektus.
-Dėkojame už pokalbį ir linkime prasmingų bei gražių Naujųjų Metų.

Kalbino Gintaras Mikšiūnas

 792 peržiūrų (-a)

33% LikesVS
67% Dislikes