Peržengus Naujųjų Metų slenkstį pats metas sutelkti dėmesį į tai ko laukti ir tikėtis per artimiausius 12 mėnesių. BNS ir kitos žiniasklaidos priemonės nupiešė gaires 2024 metams. Tai padarykime ir mes.
Metai prasidės neriant į ledo, muzikos ir šokio pasaulį. Jau netrukus sausio 10–14 dienomis Kaune, Žalgirio arenoje, vyks 2024 metų Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Tokio lygio šios sporto šakos varžybos Lietuvoje bus surengtos pirmą kartą.
Planuojama, jog šių metų kovo 12-ąją Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Emmanuelis Macronas Paryžiuje inauguruos vieną svarbiausių abiem šalims kultūros įvykių. Nuo rugsėjo 12-osios iki gruodžio 12-osios įvairiose Prancūzijos miestuose ir regionuose vyks Lietuvos kultūros sezonas. Bus atrinkta apie 100 projektų, kuriuose įvairiomis kultūros ir meno formomis, diskusijomis ir pristatymais Prancūzijos visuomenė bus supažindinama su šiuolaikine Lietuvos kultūra.
Balandžio 11 d. 13 Europos valstybių prezidentai susitiks Vilniuje aptarti transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimo, atsparios infrastruktūros kūrimo, tampresnių tarpusavio ryšių plėtojimo. Vadinamosios Trijų jūrų iniciatyvos šalys taip pat tarsis dėl pagalbos asocijuotoms valstybėms – Ukrainai ir Moldovai.
Lietuvos rinkėjų laukia trigubas išbandymas. Šalyje vyks treji rinkimai, o prie balsadėžių gali tekti atvykti net penkis kartus. Gegužės 12 dieną rinkimų maratoną pradės balsavimas dėl šalies prezidento, o po dviejų savaičių vyks antrasis turas, jei valstybės vadovo nepavyktų išrinkti per pirmąjį turą. Birželio 9 dieną suplanuoti Europos Parlamento rinkimai. Spalį bus renkamas naujas Seimas. Spalio 13 dieną numatytas pirmasis turas, 27 dieną – antrasis.
Šiemet Lietuva bandys iš naujo laikyti Konstitucijos egzaminą, nes bus mėginama pakeisti Pagrindinį Įstatymą ir įteisinti daugybinę pilietybę. Gegužės 12 dieną atėjusieji balsuoti turės atsakyti, ar pritaria, kad iš Konstitucijos būtų išbrauktas sakinys, jog niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus atskirus atvejus.
Antrą kartą Lietuva sės į Europos Tarybos Ministrų Komiteto pirmininko kėdę. Pirmininkavimas realiai visai Europos Tarybai truks nuo gegužės 17 dienos iki lapkričio 13 dienos. Vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų bus parama kariaujančiai Ukrainai ir siekis stiprinti Europos Tarybos, kaip demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių standartus nustatančios bei puoselėjančios organizacijos, įtaką tiek Europoje, tiek pasaulyje.
Ko gero svarbiausias kultūrinis renginys įvyks vasarą. Dainų šventė šurmuliuos Vilniuje ir Kaune šimtmečio šventėje „Kad giria žaliuotų“ suvažiuos per 35 tūkst. dalyvių iš Lietuvos ir pasaulio.
Mokslo metų pradžios proga Kaunas rengia ilgai lauktą staigmeną – rugsėjo mėnesį Nemuno saloje turėtų būti atvertos durys į mokslo, technologijų, žmogaus ir pasaulio pažinimo pasaulį. Ketverius metus trukusios statybos ir ekspozicijos įrengimas kainavo 35 mln. eurų. Muziejaus lankytojams žadama atskleisti žmogaus, jį supančios aplinkos ir technologijų sąveiką, o moderniausiame planetariume Lietuvoje – iš arti parodyti žvaigždes.
Šiais metais tarnybą turėtų baigti trys bene svarbiausių statutinių institucijų vadovai – liepą baigsis kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio kadencija, lapkritį – policijos generalinio komisaro Renato Požėlos ir gruodį – Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Rustamo Liubajevo.
Šiais metais laukia penki ilgieji savaitgaliai (vietoj trijų praėjusiais metais): vasario 16–18, kovo 9–11, kovo 31–balandžio 1, birželio 22–24, lapkričio 1–3 dienomis.

Parengė Gintaras Mikšiūnas

 1,711 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes