Pradėjus skaičiuoti Naujuosius metus, poetas, kunigas iš Kauno Benas Lyris pakvietė kretingiškius į susitikimą Motiejaus Valančiaus bibliotekoje. Jis susirinkusius mėgino įkvėpti optimizmui, o kiekvieną 2024-ųjų dieną pradėti pozityviomis mintimis. Tokioje dvasioje šaltą ir žvarbų pirmadienį vyko šiltas susitikimas su skaitytojais.
Dvasininkas sako, kad į naująją savo knygą „365 įkvėpimai mylėti“ sudėjo mintis apie ramybę, laiką, drąsą, meilę ir gyvenimą. Kaip paaiškino pats autorius, čia skaitytojai neras ilgų tekstų, tačiau tikrai ras vieną sakinį ar mintį, skirtą kiekvienai dienai.

Pokalbiai apie meilę gyvenimui
„Vis daugiau žmonių gyvena lydimi streso ir nerimo. Kartais apima toks nusivylimas, jog norisi skaitytoją pamokyti, užpilti jį tekstų lavina, nors, galbūt, būtent viena neįpareigojanti mintis padėtų jam eiti toliau, padrąsintų, paskatintų patikėti savo paties gyvenimu.
„Šventajame Rašte 365 kartus paminėtas žodis „nebijok“. Gyvenime nesame apsaugoti nuo paties gyvenimo, tačiau, jei negalime pakeisti situacijų, žmonių, galime keisti mintis, požiūrį. Sunkią kasdienybę galima matyti kaip prakeikimą arba misiją, kurioje su turima jėga, šalia esančiais žmonėmis galime padaryti kažką nuostabaus. Gyvenimas nėra tobulas, koks dažnai vaizduojamas socialiniuose tinkluose. Turime susitaikyti su realybe ir nugyventi ją žmogiškai. Šioje knygoje nedaug teksto, pridėtas kalendorius – tai, kas skubančiam, nuovargio visuomenės žmogui, suteiktų padrąsinimą dvejonėse ir sunkumuose“, – sakė B. Lyris.

Būti arčiau žmonių
Kaip kalbėjo kunigas B. Lyris, knygos pristatymas, kuris prieš tai vyko Kauno prekybos centre „Akropolis“ jam pačiam buvo – tarsi socialinis eksperimentas. Rengti susitikimus su skaitytojais rajonų bibliotekose – labai sunkus, tačiau malonus iššūkis, nes streso ir skubėjimo laikmetyje tai reikalauja pasiaukojimo. Tai ir yra pašaukimas. Kunigas prisipažino, jog eiti dvasiniu, keliu stoti į seminariją jį paskatino šeima, kuri buvo pasitikėjimo pavyzdys. Mama buvo tikinti, o tėtis – netikintis. Bet jiedu vienas kitą gerbė ir mylėjo, tokius, kokie jie yra.
Kunigas tiki, jog Meilė, Dievas, šviesa, muzika ir tikri dalykai gimsta ten, kur nėra pasiruošimo ir išankstinio plano. Pasak B. Lyrio, jei eini į suplanuotą renginį ir žinai, jog tavęs klausys, jautiesi ramiau. Tačiau mes neturime pasiruošę išankstinio scenarijaus. Išgirstame muziką, kažkokią artimą mintį, diskutuojame, kas visuomenei svarbu, keliame aktualius klausimus, mėginame išsiaiškinti, kiek turime laiko sustoti, įsiklausyti, kiek mums svarbūs gilūs dalykai, kurie dažnai nėra patogūs, nes turime pažvelgti į save.
„Dovanojame renginį, buvimą, o mums dovana tampa žmonės, kurie į jį ateina. Mano noras – ne laukti žmonių, patogiai atsisėdus teatre ar bibliotekoje, o eiti prie jų, būti šalia, būti ne tuo, kuris viską žino, bet tuo, kuris dalijasi savo gyvenimu ir kviečia renginio dalimi tapti kiekvieną, kuris ateina“, – kalbėjo dvasininkas ir poetas.
Knygos autorius neabejoja – „365 įkvėpimai mylėti“ gali tapti dienos pasitikimu vienu sakiniu, mintimi, kuri padėtų pažadinti kitą mintį, padrąsinti – tokia jos misija.

Eilėraščius pradėjo rašyti dar mokykloje
LSMU ligoninės Kauno klinikų kapelionas Benas Audrius Martusevičius, arba tiesiog Benas Lyris, įsitikinęs, kad gyventi meile mūsų pasaulyje yra pats svarbiausias dalykas. „Kartais ne mes renkamės, renkasi mus“, – taip kunigas aiškina savo kelią, kuriuo eina nuo 2012-ųjų, kai pats turėjo onkologinių bėdų.
Benas Lyris studijavo filosofiją ir teologiją VDU ir Kauno kunigų seminarijoje, klausė pastoracinės psichologijos paskaitų Milane, vėliau pasinėrė į medicinos studijas. Dar stipresnį tikėjimą Dievu jam įkvėpė mamos ir tėčio, o vėliau ir jo paties onkologinės ligos.
Benas Lyris gimė Kaune 1986 metais. Eilėraščius pradėjo rašyti dar mokykloje, 2004-aisiais, po metų tapo jaunųjų filologų konkurso laureatu. Nuo to laiko kūryba, poezija ir rašymas yra neatskiriama jo gyvenimo dalis. Benas Lyris laužo įsigalėjusius kunigo stereotipus, jis sportuoja – kasdien vaikšto, plaukioja ir bėgioja maratonus. Į pasaulį žvelgia tarsi į atvirą knygą – mėgsta keliones, pokalbius su žmonėmis, šiuolaikinį ir klasikinį meną, istorines vietas. Būdamas Kauno klinikų kapelionu kviečia sunkiai sergančius pasitikėti Dievu ir nenuleisti rankų. Kunigo žodžiai lieka ne tik socialiniuose tinkluose, kuriuose jis turi daugybę gerbėjų, bet ir keturiose knygose. „Kalbu jose taip, kaip norėčiau, kad su manimi kalbėtų kiti“, – sako kunigas, skaitytojus gydantis pozityviomis mintimis ir drąsinančiu turiniu.
Gintaras Mikšiūnas
Autoriaus nuotrauka

 7,484 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes