Užpraeitą savaitę visa Lietuva godžiai gaudė žinias apie Kaune dingusį devynmetį vaiką. Būdami tėvais, auginantys ar jau išauginę dukras, šalies gyventojai kaip asmeninę tragediją priėmė prapuolusios mergaitės tėvų skausmą ir puikiai suvokė jai kilusią grėsmę.
Todėl visiškai buvo suprantama, kai, vos tik pasigirdus policijos kvietimui, nepaisant tomis dienomis spaudusio speigo, į mergaitės paieškas pakilo šimtai savanorių, kurie į Kauną važiavo net iš atokesnių šalies miestų.
Būtent pastabus savanoris trečią paieškų dieną garažų masyve pamatė pagrobėjo automobilį. Šio žmogaus dėka susiaurėjo mergaitės paieškų zona, o policijos pareigūnai paskubino atomazgą ir galbūt net išgelbėjo vaiko gyvybę.
Tą vėlų vakarą, regis, visa Lietuva lengviau atsiduso – mergaitė rasta gyva. Fiziškai ar mintyse jos paieškose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, todėl visa šalis sulaikiusi kvapą laukė žinių: kur vaikas rastas, kokiomis aplinkybėmis, ar nesužalotas, kas pagrobėjas, kokie jo motyvai?
Dar tą patį vakarą miglas kiek prasklaidė spaudos konferenciją surengę policijos vadovai, tačiau jau kitą dieną jie buvo nutildyti. Į sceną išėjo prokurorai, kuriems įstatymai suteikia visos ikiteisminio tyrimo informacijos valdymą. Tik jie gali nuspręsti, kuriuos duomenis galima viešinti, kad tai nepakenktų prasidėjusiam tyrimui.
Norint atrinkti, kurių faktų ar aplinkybių viešinimas tyrimui jokios įtakos neturės, prokurorams reiktų kiek pagalvoti. Tačiau kam galvoti, jei leidžiama nesakyti nieko. Nepaisant, kad šią dramą stebėjusi visuomenė laukia bent kažkiek paaiškinančios informacijos.
Praėjus parai po mergaitės suradimo, suimtam pagrobėjui jau pateikus įtarimus, Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras išdidžiai pūtė žandus ir teigė, kad pagrobėjo asmenybės atskleisti negalįs, nes tai, anot jo, gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei.
Paklausus, kodėl įtariamasis taip slepiamas, kodėl nenorima parodyti bent jo atvaizdo, prokuroras miglotai aiškina, kad, „siekiant užtikrinti ir išspręsti tam tikrus ikiteisminio tyrimo klausimus, būtent tai negali būti viešinama“.
Nors tuo metu pagrindinių televizijų kanalų žurnalistai jau skelbė ne tik įtariamo pagrobėjo pavardę, bet ir parodė jį patį, užfiksuotą kiek anksčiau darant viešosios tvarkos pažeidimus.
Prokuroras net nepagalvojo, ar verta atsakyti į klausimą, kam įtariamajam virš garažo buvo reikalinga antena ir kaminas? „Pradinėje ikiteisminio mtyrimo stadijoje tai yra žymiai per anksti detalizuoti ir atsakyti į šiuos klausimus“, – savo dudeno jis.
Nors ir taip visiems aišku, kad įtariamasis savo garažą, kuriame laikė mergaitę, buvo pavertęs gyvenamąja vieta, kuri buvo apšildoma bei vėdinama, joje veikė televizorius, o žurnalistas prokuroro akivaizdžių dalykų klausinėja norėdamas bent kiek pratempti informacine prasme tuščią pokalbį.
Žurnalistas, o jo asmenyje ir visa visuomenė prokuroro teiravosi, ar tai buvęs spontaniškas, ar iš anksto planuotas nusikaltimas? „Tai giluminiai ikiteisminio tyrimo duomenys, apie kuriuos šiuo metu tikrai negalime kalbėti“, – atšauna valstybei tarnaujantis ir mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas pareigūnas.
Koks pavojus iškiltų bylai, jei būtų bent užsiminta, ar apklausiamas įtariamasis kaip nors aiškina savo elgesį? Kokia čia baisi paslaptis būtų atskleista? Vykstant tyrimui įtariamasis gali šimtą kartų keisti savo parodymus, bet iki teismo visuomenei tai jau nebebus įdomu, nes mergaitės pagrobimo istoriją jau šiandien yra užgožę kiti įvykiai.
Šią dramą tris paras stebėjusi Lietuva iš visuomenei tarnaujančios prokuratūros būtent tada norėjo bent minimalios ataskaitos, bent kokio aiškumo. Pagaliau, iš piliečių išlaikomos institucijos laukė elementarios pagarbos. Tokiais atvejais visuomenė turi teisę žinoti.
Tačiau įstatymu suteiktus įgaliojimus gavęs ir arogancija spinduliuojantis prokuroras pats nusprendžia, kiek žmonės gali žinoti. Ar įsivaizduojate situaciją, kai jūsų pasamdytas sargas pagauna į jūsų namus įsibrovusį vagį, tačiau paklausus, kaip viskas nutiko, jums atšauna, kad kol kas tai ne jūsų reikalas.
Neabejoju, kad tokį, nors ir budrų apsaugininką tą pačią akimirką spirtumėt laukan. Tačiau savo darbdaviams – Lietuvos žmonėms bent kažkiek paaiškinti reikalo nematantys prokurorai apsisukę pas tautos atstovus – Seimo narius eina prašydami padidinti atlyginimų.
Ši istorija puikiai demonstruoja, kad nėra gerai, kai teisė viešinti visuomenei ima priklausyti nuo vieno žmogaus. Šiuo atveju konkretaus prokuroro. Jei jo vietoje būtų kitas, visuomenę labiau gerbiantis ir netingintis pagalvoti pareigūnas, žmonės apie mergaitės suradimą būtų gavę visai kitokią informaciją.
Tokių, visuomenei priklausančias žinias uzurpavusių ir viešumą užgniaužiančių valstybės tarnų yra šalia mūsų visų. Antai, vietos bendruomenei tarnaujančios savivaldybės administracijos informaciją savo rankose laiko meras ir tik jis sprendžia, ką, kiek ir kada savivaldybės gyventojai gali sužinoti.
Jei meras vadovaujasi demokratijos, viešumo principais, o administracijos veikla yra skaidri iki pat dugno – visuomenė žinos tiek, kiek jai bus įdomu. Tačiau jei meras bevelija vadovauti kietu kumščiu, jei apspangus nuo gautos valdžios visuomenės pageidaujama informacija imama rūšiuoti – vadinasi, yra ką slėpti.
Kretingos rajone daug ko nesužino ne tik gyventojai – savivaldybės administracijos informacija slepiama net nuo pačių tarybos narių.Nors aukščiausia rajono valdžia yra taryba, o savivaldybė vadovaujasi tarybos priimtais sprendimais, o ne mero potvarkiais, Kretingoje būtent meras nusprendžia, kiek tarybos nariai gali žinoti.
Štai tarybos narys Giedrius Petreikis visuomenei paviešino mero potvarkį apie muziejaus direktoriui skirtą pernelyg didelį atlyginimą. Merui labai nepatiko, kad apie tai sužinojo visi kretingiškiai. Politiką viešai apkaltinęs išplatinus „slaptą“ informaciją, jis gynėsi, kad tokia didelė alga jo paties politiniam bendražygiui pagal įstatymus ir priklauso.
Tačiau visuomenei įsisukus į diskusiją paaiškėjo, kad muziejaus vadovui skirta alga yra neteisėta. Ir po kurio laiko uodegą pabrukęs meras kitu savo potvarkiu tyliai ją gerokai nurėžė. Tačiau kartu tarybos nariams panaikino ir prieigą prie visos savivaldybės administracijos turimos informacijos. Suprask, gyventojų išrinktiems atstovams nėra reikalo žinoti, ką ir kaip veikia jų priimamus sprendimus įgyvendinantys ir iš biudžeto išlaikomi valstybės tarnautojai.
G.Petreikiui paprašius pateikti visus mero potvarkius, kuriais biudžetinių įstaigų vadovams buvo skiriami atlyginimai, buvo atšauta, kad tarybos narys turi teisę gauti tik tarybos nario veiklai reikalingą informaciją, kuri susijusi su taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais, o šis reglamento punktas pažodžiui nurašytas nuo Vietos savivaldos įstatymo.
„Kiekvienu atveju tai bus sprendžiama individualiai pagal jūsų pateiktą prašymą, kuriame turėtų būti nurodyta, kokia informacija jums reikalinga ir kaip tai susiję su Taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais“, – išaiškino meras.
Tokia situacija Kretingos rajono valdžioje suglumino Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką Ričardą Jušką. Anot jo, įstatyme aiškiai pasakyta, kad tarybos narys turi teisę gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą informaciją. Niekas kitas negali nuspręsti, kokia būtent informacija jam reikalinga.
„Matau, kad įstatymo nuoroda į informaciją susiijusią su taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais, savivaldybėse yra suprantama klaidingai.
Taryboje rengiamas nagrinėti klausimas nebūtinai yra tas, kuris jau įrašytas darbotvarkėje. Tarybos sprendimas gali būti rengiamas mėnesį ar net pusmetį. Tam gali prireikti bet kokios informacijos ir tarybos narys savivaldybės administracijai, ar merui neprivalo aiškinti, kokio sprendimo rengimui jam tokios informacijos prireikė“, – aiškino R.Juška.
Tą patį savivaldybės merui išaiškino ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius, kuriam G.Petreikis apskundė rajono mero atsisakymą suteikti šią informaciją. Ir ką gi, matyt, dantis sukandus dabar atkakliam tarybos nariui siunčiami visi A.Kalniaus pasirašyti potvarkiai, kurių visuomenė nemato.
Nors visa savivaldybės turima informacija nuo žmonių išrinktų atstovų taryboje ir toliau slepiama.

 594 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes